Šaolino „Jaunuolio gimnastika”

Vaikų  – vienuolių auklėjimo tradicija ir specialių vaikų grupių kurimas Šaolino vienuolyne susiformavo XVII a. Pavyzdžiui, vienuolis Šu Žan (kin. Shu Ran) atkeliavo į vienuolyną būdamas septynerių metų, palikęs nuskurdusią šeimą. Jis praktikavo kovos meną naktimis, nes dienomis studijavo kanonus ir neužilgo tapo geriausiu vienuolyne „18 ginklų rūšių žinovu“. Šu Žan ištisus metus nešiojo svarmenis ant kojų, stengdamasis įvaldyti svorio palengvinimo meną, šokinėjo iš duobės į duobę, užšokdavo ant aukštų stulpų. Po dvidešimties metų jį vadino „iš tikrųjų perpratusiu Gung Fu“.

Vaikams  – mokiniams buvo sukurta speciali mokymų programa, kuri iš dalies yra išlikusi iki šiandienos. Taip gimė „Jaunuolio menas“ (kin. Tong Zi Gong 童子功) – itin sudėtingas ir naudingas judesių kompleksas, sudarytas iš 16 pagrindinių pratimų. Jame įkūnyta nemažai pozicijų iš senųjų „18 archatų rankų“. Šis judesių kompleksas vysto lankstumą, pusiausvyrą, kvėpavimo kontrolę, stabilumą ir judesio greitį. Mokydamiesi „Jaunuolio meno“ jauni vienuoliai skaldydavo akmenis plika ranka, sėdėjo virvėje, laikė pusiausvyrą sudėitngose pozicijose ir atlikdavo daugybę kitų pratimų.

tongzigong1.jpgtongzigong2.jpg

kategorija: