„…Šaolino „Kovos meno traktate“ sakoma: „Prieš atliekant smūgį ranka arba koja pradžioje atliekamas kvėpavimas – Ci, kuris yra pernešamas per kraują ir yra narsos ir jėgos šaltinis…“                                   

„…Mažojoje salėje uždegamas žibintas, kuris degs ištisus keturis sezonus, ir meditacija lydės šį žibintą, kuris dega sveiko kūno kvėpavimo jėga. Maistas ir vanduo tik suvilgo odą ir kaulus, tik pagrindinis kvėpavimas paverčia organizmą stipriu. Praktikuojant Ci Gung kvėpavimą treniruočių metu būtina laikytis trijų nurodymų: pirmas – tai ramybė, antra – atsipalaidavimas ir trečia – tolygumas ir nuoseklumas. Ramybė glūdi širdies tuštume, kuri yra tik laiko vienybės atspindys, ir dešimt tūkstančių daiktų prasmenga į turšimą lyg akmenys, grimztantys į jūros dugną. Atsipalaidavimo būsenoje tavo raumenys lengvi lyg lakieji smėlynai, kuriuose kraujas paskui kvėpavimą Ci tolygiai keliauja į apačią. Įkvėpimas ir iškvėpimas turi būti gilūs, ilgi, nuoseklūs ir tolygūs, taip, kad įkvėpimo ir iškvėpimo ilgumas nesiskirtų net sekunde.  

Praeityje daugelio Šaolino vienuolių mokytojai sukaupė daugiau nei tūkstantmečio praktikos metu sukaupė patirtį. Šaolino Ci Gung mokykla skiriasi nuo kitų pakraipų visų pirma tuo, kad kovos menuose, kaip neatskiriama dalis, taikomi kvėpavimo pratimai, o kvėpavimo praktikos susilieja su kovos menais. Šaolino tradicijoje laikomasi penkių pagrindinių Ci Gung principų: ramybės, atsipalaidavimo, nuoseklumo, tolygumo, pastovumo, trigubos praktikos…“

                               Šaolino abatas Ši De Čan (kin.: Shi De Chan 释德禅, 1907-1993)

Ci Gung (kin.: Qi Gong 氣功 — filosofinis, dvasinis ir kinų medicinos terminas (Ci – oras, gong – darbas, praktika). Tradiciškai Kinijoje Ci (kin.: Qi 氣) laikoma pagrindine gyvybine žmogaus energija. Ci Gung – bendrinis pavadinimas visoms kinų organizmo reguliavimo, gydomosioms ir profilaktinėms sistemoms. Ci Gung – ne viena sistema, šis žodis apibendrina daugybę, kartais visiškai skirtingų ir net prieštaraujančių viena kitais sistemų.

Ci – vienas svarbiausių tradicinės kinų kultūros konceptų. Pats hieroglifas Ci tiesiogiai išvertus reiškia „orą“ arba „kvėpavimą“, o plačiąja prasme „energiją“, slypinčią visose visatos apraiškose. Ci cirkuliacija – gyvybės šaltinis. Tradicinė kinų medicina teigia, kad žmogaus organizme Ci cirkuliuoja per 12 kanalų – meridianų (kin.: Jing Luo 經絡), jungiančių visą Ci ratą. Veikiant meridianus galima pakeisti Ci cirkuliaciją ir taip sąlygoti fiziologinius pakitimus žmogaus organizme. Tokio pobūdžio poveikis itin plačiai taikomas akupunktūroje, sveikatingumo sistemose ir kovų menuose (kin.: Wu Shu 武術).

Tradiciškai teigiama, kad prieš atliekant judesį ranka arba koja, būtina suaktyvinti Ci. Ci sankaupos vieta žmogaus organizme – „Cinoberio laukas“ arba „Raudonasis laukas“ (kin.: Dan Tian 丹田), šalia „Ci jūros“ (kin.: Qi Hai 氣海) taško pilvo apačioje. Ci Gung pratimai (Ci praktika) leidžia pajusti Ci judėjimą, jį koncentruoti ir sąmoningai jį valdyti, kas naudinga ne tik kovos menams, bet ir žmogaus sveikatai. Neatsitiktinai mokymas apie Ci judėjimą yra kinų medicinos pagrindas. Beje akupunktūra ir prideginimas taip pat glaudžiai susiję su Ci.

Ci Gung praktikos metu atliekami Ci kaupimo, Ci nukreipimo, Ci pakeitimo, Ci nugramzdinimo į „Cinoberio lauką“, Ci išmetimo ir Ci kontrolės „Cinoberio lauke“ pratimai. Ci Gung galima praktikuoti bet kokiu paros metu, tačiau tradiciškai manoma, kad yra tam tikri laiko tarpsniai, kad ši praktika efektyviausia (kai In (kin.: Yin 陰) ir Jang (kin.: Yang 陽) balansas žmogaus organizme yra pastoviausias), tai bendras visus kanalus (meridianus) apvienijantis laikas – saulėtekis ir saulėlydis, o taip pat laikas tarp 11-13 val. dienos ir tarp 23 -1 val. nakties.

Pagal senovės Ci Gun ir kovos menų meistrų rekomendacijas ryte Ci turi būti atnaujinamas, dieną kaupiamas, o vakare išnaudojamas (išmetamas). Todėl dažniausiai kinų vienuolynuose šios praktikos atliekamos 9 val. vakaro, kai sutemsta ir pasirodo pirmosios žvaigždės, viskas aplinkui nurimsta (bei anksti ryte).      

Ci Gung metodai sąlyginai skirstomi į vidinę praktiką – Nei Gung (kin.: Nei Gong 內功)  – tai gebėjimas jausti ir koncentruoti Ci savo kūne, ir Vai Gung  (kin.: Wai Gong 外功) – menas „išlaisvinti“ Ci, taikyti jį UŠU treniruotėse.

Po pagrindinių Ci Gung rekomendacijų įsisavinimo, teisingos padėties „atradimo“ ir tam tikro praktikos ir maitinimosi režimo nustatymo pereinama prie paprasčiausių, tačiau tuo pat metu labai veiksmingų. Tai visų pirma „Stovėjimas stulpu“ – „Džuang Gung“ (kin.: Zhuang Gong 樁功) – kaip „išorinės“ ir „vidinės“ Ci Gung treniruotės pagrindas. Reiktų pastebėti, kad pavyzdžiui skirtingai nuo daugelio kitų Ci Gung praktikų budistų vienuolynuose praktikuojamose Ci Gung formose (skirtingai nuo pasaulietinių, daosistinių ir kt.) dominuoja statinės pozicijos, sakoma, kad: „budistai labiau vertina dvasios judesį ir kūno ramybę“. Šaolino vienuolyne „Stovėjimui stulpu“ priskiriamas ne vien tradicinis „Džuang Gung“ bet ir, pavyzdžiui, tas pats pratimas tik atliekamas stovint „arklio žingsnyje“ (kin.: Ma Bu Zhuan Gong 马步樁功) arba „raito ant arklio žingsnyje“ (kin.: Qi Ma Bu Zhuang Gung 骑马步樁功).

Šiuo metu, ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje pačios populiariausios tradicinės Ci Gung sistemos yra trys: „Raumenų ir sausgyslių pakeitimo sutra“ (kin.: Yi Jin Jing 易筋经), „Aštuonios brokato atraižos“ (kin.: Ba Duan Jin 八段锦) ir „Penkių gyvūnų žaidimas“  (kin.: Wu Qin Xi 五禽戏). Visos šios Ci Gung sistemos vienaip ar kitaip susiję su Šaolino vienuolynu (kin.: Shao Lin Si 少林寺).  Manoma, kad dvi iš šių sistemų yra tiesiog kilę iš Šaolino vienuolyno. „Penkių gyvūnų žaidimą“ sukūrė legenda tapęs kinų gydytojas Hua Tuo (kin.: Hua Tuo 华佗) gyvenęs Rytų Han (kin.: Dong Han 东汉, 25-220) dinastijos valdymo pabaigoje. Ši sistema mėgdžioja penkių gyvūnų judesius: tigro, meškos, elnio, beždžionės ir gervės. Vėliau Juan (kin.: Yuan Chao 元朝, 1279-1368)  dinastijos valdymo metu ji taip pat tapo inspiracija žymiam Šaolino meistrui Bai Ju Feng (kin.: Bai Yu Feng 白玉峰) sukurti žymųjį Šaolino penkių gyvūnų UŠU stilių Šao Lin Vu Sing Ciuan (kin.: Shao Lin Wu Xing Quan 少林五形拳). Bai Ju Feng stiliuje mėgdžiojami drakono, tigro, leopardo, gyvatės ir gervės judesiai.

Be „Raumenų ir sausgyslių pakeitimo sutros“ bei „Aštuonių brokato atraižų“ Šaolino vienuolyne buvo praktikuojamos šios pagrindinės Ci Gung sistemos: „Kaulų čiulpų praplovimo sutra“ (kin.: Xi Xui Jing 洗髓经), „Vėjas siūbuoja gluosnį“ (kin.: Feng Bai Liu 風擺柳), „Didžiosios harmonijos Ci Gung“ (kin.: Tai He Qi Gong 太和氣功), „Sin Jou Gung“ (kin.: Xin You Gong 信游功) ir „Dzing Čan Gung“ (kin.: Jing Chan Gong (靜禪功) ir kt.

 „Šaolino aštuonių brokato atraižų Ci Gung“ pratimų kompleksas

少林八段锦氣功

Šiandien sunku nustatyti kada ir kas iš tikrųjų sukūrė „Aštuonių brokato atraižų“ Ci Gung sistemą. Vargu ar ji užgimė už Šaolino vienuolyno sienų. Legenda pasakoja, kad dar Tang dinastijos (kin.: Tang Chao 唐朝 618-907) valdymo metu Šaolino vyresnysis vienuolis Ling Ciu Šan (kin.: Shao Lin Si Gao Seng Ling Qiu Shan 少林寺高僧灵丘善) jau praktikavo Ba Duan Dzin pratimus kiekvieną dieną ir gyveno iki 109 metų. Tačiau pirmieji išlikę istoriniai šaltiniai pasakoja, kad panašią sistemą XII – XIII a. Kinijoje gan plačiai praktikavo daosistų šventikai (kin. : Lao Dao 老道) bei pasauliečiai. Maždaug tuo pat metu ši sistema pateko į Šaolino vienuolyną ir tapo viena iš ankstyviausių Ci Gung sistemų, kurią praktikavo Šaolino vienuoliai.   

Šiandien Ba Duan Dzin variantų visoje Kinijoje yra begalės, tačiau yra skiriamos dvi pagrindinės šio Ci Gung komplekso kryptys – vadinamasis „pasaulietinis“ ir „kovinis“, t.y „minkštas“ ir „kietas“ variantas. Būtent „kietasis“ variantas ir kildinamas iš Šaolino vienuolyno. Istoriniai šaltiniai pasakoja, kad Ba Duan Dzin čia išpopuliarino legenda tapęs kinų karvedys Jue Fei (kin.: Yue Fei 岳飛 1103 – 1142), kurį laiką gyvenęs Šaolino vienuolyne. Šiam Ba Duan Dzin variantui būdingas aukštų ir žemų stovėsenų kaitaliojimas. „Pasaulietiniame“ šios sistemos variante stovėsenos išlaikomos aukštos, reikalaujama mažiau fizinių pastangų.

Brokato medžiagos skiautė III - V a. Sindziango uigūrų autonominis regionas (Kinija)

„Aštuonios brokato atraižos“ susideda iš aštuonių atskirų pratimų – „brokato atraižų“ (pagal vieną iš legendų sistemos esmė buvo išdėstyta ant aštuonių brokato atraižų), kurie yra atliekami tam tikra tvarka. Pratimai atpalaiduoja raumenis (kin.: Shu Jin 舒筋), suaktyvina kraujo cirkuliaciją (kin.: Huo Xue 活血), reguliuoja Ci ir kraują (kin.: Tiao Li Qi Xue 调理气血) bei stimuliuoja metabolizmą (kin.: Cu Jin Xin Chen Dai Xie 促进新陈代谢). Ilgalaikė praktika suformuoja stiprų ir sveiką organizmą, padeda atsispirti ligoms ir nuo jų išgyti bei prailginti gyvenimą. Mažiems vaikams Ba Duan Dzin padeda lavinti smegenų veiklą ir ugdyti valią bei atkaklumą. Vidutinio amžiaus žmonėms leidžia atsikratyti darbo sukelto streso ir nervinės įtampos. Vyresniems – net būtų sunku išvardinti begalę šios sistemos teigimo poveikio aspektų.  

Pratimų pavadinimai kiniškai skamba kaip eilėraščiai, o juos ištariant taisyklingai pasiekiama mantros (skt.: Mantra, kin.: Man Da Luo 曼怛罗) efekto, todėl, juos praktikuojantis žmogus ne tik atlieka pratimus, bet ir būtinai suderina juos su judesio pavadinimo ištarimu. Ilgainiui formuojasi pastovi mąstymo struktūra, kuomet pavadinimas kyla mintyse kartu su judesiu, net tuomet, kai jis nėra ištariamas, t. y.  lieka pastovus ideomotorinis pavidalas. Šaolino Ba Duan Dzin ypatumai – statiškumas, koncentracija ties vidinę judesio struktūra, tam tikra mąstymo apkrova.

 1. Dvi rankos laiko dangų, sureguliuoti tris „apšildytojus“ (kin.: Shuang Shou Tuo Tian Li San Jiao 双手托天理三焦)

 

 2. Į kairę ir į dešinę įtempti lanką, lyg šaudant į erelį (kin.: Zuo You Kai Gong Ru She Diao 左右开弓如射雕)

 3.  5 nuovargiai, 7 pažeidimai pasuks atgal (kin.: Wu Lao Qi Shang Wang Hou Qiao 五劳七伤往后瞧). 5 rūpesčiai (kin.: Wu Lao 五劳): maistas (kin.: Shi Lao 食劳), fizinės pastangos (kin.: Li Lao 力劳), mentalinis nerimas (kin. Lu Lao 虑劳), buitiniai rūpesčiai (kin.: Fang Lao 房劳), gulimoji padėtis (kin.: Wo Lao 卧劳). 7 pažeidimai (kin.: Qi Shang 七伤): džiaugsmas (kin.: Xi 喜(伤心), pyktis (kin.: Nu 怒(伤肝), skundai (kin.: Zhuang 状(伤胃), susimąstymas (kin.: Si 思(伤脾), liūdesys (kin.: Bei 悲(伤肺), baimė (kin.: Kong 恐(伤肾), išgąstis (kin.: Pa 怕(伤胆).

 

4. Linguoti galva, atstatyti uodegą, pašalinti iš širdies ugnį (kin.: Yao Tou Bai Wei Qu Xin Huo 摇头摆尾去心火)

 

 

 5. Už nugaros pakelti – nuleisti, visos ligos iškeliauja (kin.: Bei Hou Qi Dian Bai Bing Xiao 北后七点百病消)

 

6. Suspausti grėsmingai kumštį, [tai] suteikia Li (jėga) ir Ci (kin.: Zuan Quan Nu Mu Zeng Li Qi 攥拳怒目增力气

 

 7. Ištaisyti (sureguliuoti) skrandį ir blužnį, pakelti vieną delną (kin.: Diao Li Pi Wei Xu Dan Ju 调理脾胃须单举)

8. Abi rankos krenta ant kelių – sutvirtinti inkstus ir juosmenį (kin.: Shuang Shou Pan Xi Gu Shen Yao 双手盘膝固肾腰)

© Shaolin.lt Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją be sutikimo draudžiama ir saugoma įstatymo.