Šaolino vienuolynas 1920 metais

Socialiniai sukrėtimai, kuriuos išgyveno Kinija, – „Sin Hai revoliucija“ (Kin.: Xin Hai Ge Ming 辛亥革命) 1911 m., daugybė karinių konfliktų tarp vietinių karinių lyderių, taip pat vykusių ir Šaolino vienuolyno apylinkėse, įtakojo vienuolyno gyvenimą. XX a. antrajame dešimtmetyje iš trijų šimtų liko tik šimtas vienuolių. Galutinis smūgis vienuolynui buvo suduotas 1928 m., Šaolino vienuolynas atsidūrė ginkluoto konflikto, vykusio tarp vietinių karinių lyderių, centre. Vienas didelės ginkluotos grupuotės vadovų, Fan Džung Siu (kin.: Fan Zhong Xiu 樊钟秀, 1888 – 1930), pasiskelbęs „Valstybės formavimo armijos“ vadu ėmė plėšikauti vienuolyno apylinkėse. Vėliau ši plėšikaujanti kariuomenė įsikūrė už Šaolino vienuolyno sienų, padariusi nepataisomą žalą unikaliai sienų tapybai ir skulptūroms, kurių iki tol nepalietė net laikas. Tačiau vienos iš kariuomenių lyderis generoplas Ši Jou San (kin.: Shi You San 石友三, 1891 – 1940), stojęs centrinės vyriausybės pusėn, nusprendė pasipriešinti plėšikaujančiai „Valstybės formavimo armijai“ . Kovo 25 d. Ši Jou San įsakė užimti vienuolyną. Plėšikų vadovui pavyko pasislėpti, o įniršę Ši Jou San kariai vienuolyną padegė (tam reikalui iš gretimais esančio Deng Feng kaimo net specialiai buvo atgabenta žibalo). Tai buvo pats didžiausias gaisras per visą vienuolyno istoriją. Ugnis siautėjo daugiau nei keturaisdešimt dienų, visos vienuolių pastangos užgesinti gaisrą buvo veltui, vienuolynas išdegė beveik iki pamatų.

 

1991 metais viešėdamas Japonijoje vienoje Kioto šventyklų dabartinis Šolino abatas aptiko neįkainojamas Šaolino vienuolyno nuotraukas padarytas 1920 metais. Vėliau remiantis šiomis nuotraukomis buvo atstatyti paskutiniojo gaisro metu suniokoti vienuolyno pastatai.