Lietuviai tarptautiniame ušu čempionate iškovojo pirmąsias vietas

Vos prieš metus susibūrusi Lietuvos tradicinio ušu asociacija ir jos deleguota komanda kovo 3 d. Rygoje vykusiame VI-ajame atvirame Latvijos ušu čempionate savo meistriškumu nustebino ir teisėjus, ir žiūrovus. Pirmą kartą tarptautiniame čempionate, kuriame varžėsi iš viso 80 kinų kovos menų gerbėjų iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Rusijos, dalyvavę ir tradicinių ušu stilių kategorijoje rungęsi lietuviai iškovojo net 5 prizines vietas.

Suaugusių moterų grupėje Lietuvos atstovės pasidalino dvi pirmas vietas. Aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, sidabro – Vaiva Žostautė.

Suaugusių vyrų grupėje taip pat pirmas dvi vietas iškovojo mūsų šalies atstovai. Pirmos vietaos laimėtojas – Laurynas Kublickas, antros – Egidijus Kanaporius. Toje pačioje grupėje Daumantas Besakirskas užėmė ketvirtą vietą.

Suaugusių vyrų tradicinių ginklų kategorijoje absoliučiu laimėtoju tapo Arūnas Baliukonis. Jaunuolių grupėje Dominykas Baliukonis užėmė penktą vietą.

Pasak čempionato organizatoriaus – Latvijos ušu tungbei asociacijos vadovo Vitalijaus Viseckio, sprendžiant iš Lietuvos komandos pasirodymo, sportininkų laukia pripažinimas ir kitose varžybose.

“Latvijoje šis čempionatas rengiamas jau šeštus metus iš eilės, kitose kaimyninėse šalyse tokios varžybos vyksta gerokai seniau. O Lietuva dar tik žengia pirmus žingsnius, bet pradžia tikrai džiugina. Pagrindinis tokių renginių tikslas – populiarinti ir sportinę, ir tradicinę ušu pakraipą, kelti sportininkų meistriškumą“, – sako Lietuvos tradicinio ušu asociacijos įkūrėjas ir treneris Tomas Lapinskas.

Ušu (kin. „wushu“) – bendrinis terminas, skirtas apibūdinti visiems kinų kovos menams. Šiuolaikinis (sportinis) ušu visiškai skiriasi nuo senojo – tradicinio, todėl varžybų metu šių dviejų pakraipų atstovai varžosi skirtingose kategorijose.

Ne sykį kinų kovos menų įgūdžių tobulinti į Kiniją vykęs T. Lapinskas teigia, jog nereikėtų painioti sportinio ir tradicinio ušu.

„Šiandien kaip niekad yra svarbu išlaikyti ir puoselėti tradicinę ušu liniją, nes tai ne vien kinų, bet ir viso pasaulio paveldas. Deja, kaip bebūtų keista, su tikrais kinų kovos menais Vakarų pasaulis pradeda susipažinti tik dabar, kai visos aistros ir bumas liko praeityje. Kita vertus, objektyviai pažvelgti į reiškinius galima tik ramiu protu, be to, ir dialogas tarp Rytų ir Vakarų dabar tampa vis patogesnis, gerokai daugiau informacijos šaltinių. Būtent todėl tradicinis, arba kaip kinai sako, liaudiškas ušu atrandamas iš naujo“, – pasakoja T. Lapinskas.

Goda Juocevičiūtė

lrytas.lt