Šaolino kovos menai

Turinys

Šaolino „Sprogstamieji smūgiai“ (kin.: Pao Chui 炮捶, Pao Quan 炮拳 arba Pao Chui Quan 炮捶拳) – vienas iš Šaolino kovos meno (kin. : Shao Lin Wu Gong 少林武功) stilių. Šio UŠU (kin.: Wu Shu 武術) stiliaus istorija siekia gilia senovę. Pasak legendos, trylika Šaolino vienuolių išgelbėjo nuo persekiojimo būsimąjį antrąjį Tang dinastijos (kin.: Tang Chao 唐朝, 618–907) imperatorių Li Ši Min

Vienas kertinių, svarbiausių ir labiausiai praeityje saugotų Šaolinio kovos menų (kin. : Shao Lin Wu Gong 少林武功) pratimų buvo vadinamoji Budistų sargybinio kovos technika (kin.: Jin Gang Dao 金刚捣). Sutrumpintas šio veiksmo variantas vadinamas „Tiesiai į tikslą“ arba „Tiesiai į žemę“ (Kin.: Jiu Di 就地). Tai unikalus Šaolino budistinis mokymas išlikęs iki mūsų dienų.

Kova dėl kung fu dvasios: Legendinėje Šaolino šventykloje kung fu meistrai susiduria su kintančiu Rytų dvikovų pasauliu. Meistras paskutinę dieną praleido susisupęs žmonos sudygsniuotu užklotu, o jo nelygus, švokščiantis kvėpavimas užpildė visą miegamojo kambario erdvę. Tą vėsią pavasario dieną į Janši (Yanshi) miestą Sungo(Song)kalnų papėdėje plūdo lankytojai pareikšti pagarbos mirteis patale gulinčiam Jang Gui Vu (Yang Guiwu)...

Kinijoje nebuvusiems kovos menų gerbėjams Šaolino vienuolynas kelia asociacijas su paslaptingais mokymais, kuriuos išrinktiesiems magiškomis formulėmis perduoda koks nors senučiukas su barzdele ir blizgančia plike, tūnantis urve prie švento Sungo kalno, žinomo iš kino filmų su Bruce’u Lee. Tačiau Šaolino apylinkėse gyvenęs ir savo žinias apie ušu gilinęs vilnietis Tomas Lapinskas gali paliudyti, kad senovės tradicijų ten likę trupinėliai. Todėl reikia skubėti juos surankioti.
Tradiciškai tikras kovos menų meistras Kinijoje privalėjo mokėti valdyti „18 ginklų rūšių”. Tai galėtų pasirodyti keista žinant beribį kiniškų ginklų arsenalą. Tačiau kinų kultūroje įprasta viską klasifikuoti, išskirti tam tikrus kanoninius daiktus ar skaičius. Taip ilgainiui užgimė klasikinis „tikrojo kovotojo” ginklų rinkinys, kuris buvo vadinamas „18 kovos meno rūšių”

Visais laikais kumštis buvo ne pats patikimiausias ginklas, jei buvo galima pasitelkti pagalį, ilgą lazdą, o dar geriau kardą ar ietį. Tačiau turėti ir naudoti ginklus vienuoliams draudė vienuoliškos taisyklės, o lazda buvo visuomet po ranka, ypač per tolimas keliones. Prie vieno jos galo galėjo būti pritvirtinamas metalinis antgalis su ant jo užmautais žiedais, kartais jis buvo nusmailinamas arba nuaštrinamas suteikiant jam pusmėnulio formą. Taip taiki, paprasta vienuoliška lazda virsdavo grėsmingu ginklu.

Pasak legendos 527 metais į Šiaurės Vei valstybės imperatoriaus Siaoveno rūmų menę įžengė keisčiausios išvaizdos žmogus. Įnirčio kupinas žvilgsnis, suvelti plaukai, suplyšę drapanos ir basos kojos, – taip Čanbudizmo tradicija nupasakoja pirmąjį šios budizmo pakraipos patriarchą Bodhidharmą.
Vaikų – vienuolių auklėjimo tradicija ir specialių vaikų grupių kurimas Šaolino vienuolyne susiformavo XVII a. Pavyzdžiui, vienuolis Šu Žan (kin. Shu Ran) atkeliavo į vienuolyną būdamas septynerių metų, palikęs nuskurdusią šeimą. Jis praktikavo kovos meną naktimis, nes dienomis studijavo kanonus ir neužilgo tapo geriausiu vienuolyne „18 ginklų rūšių žinovu“

Šiandien tradicinių Šaolino UŠU stovėsenų praktika dažnai suvokiama visiškai neteisingai arba interpretuojama gerokai siauriau nei tikroji jų paskirtis. Stovėsenų praktika ilgus amžius buvo svarbi Šaolino kovos menų praktikos dalis. Ji laikoma pagrindu, be kurio daugelio kitų disciplinų aspektų neįmanoma suvokti, atlikti teisingai ar pasiekti kovinių gebėjimų.

Tradiciniai Šaolino UŠU stiliai išlikę iki mūsų dienų: Pagrindiniai paruošiamieji pratimai (kin.: Ji Ben Gong 基本功): Penkių žingsnių kumštis (kin.: Wu Bu Quan 五步拳)Nenugalimas kumštis (kin.: Wu Bai Quan 无败拳)Aštuoni lotoso kumščio žingsniai (kin.: Ba Bu Lian Hua Quan 八步莲花拳)Nenutrūkstantis kumštis (kin.: Lian Huan Quan 连环拳

Pages