Skaitykla

Turinys

Šaolino senolis Ši Su Si (kin.: Shi Su Xi Zhang Lao 释素喜长老, 1924 – 2006 vasario 9 d.) buvo vienas iš keleto žmonių, žinojusių apie šventovę, esančią visiškai šalia Šaolino vienuolyno (kin.: Shao Lin Si 少林寺). Ši vieta kadaise buvo vadinama „Saldžiosios rasos aikštele“ (kin.: Gan Lu Tai 甘露台). Jos istorija siekia pačias Šaolino ištakas.
Nuo šiol Lietuvos tradicinio ušu asociacijos “Shaolin” virtualioje bibliotekoje dalinsimės su Jumis knygomis bei straipniais apie kinų kovos menus rusų, anglų, kinų bei lietuvių kalbomis. Mielai kviečiame naudotis nedidelia mūsų archyvo dalimi. Knygas galite
Londono priemiestyje, visai šalia Tufnell Park metro stotelės, vis dar gyvos šimtametės Šaolino vienuolių tradicijos. Daugiau kaip prieš dešimt metų Kinijos Šaolino vienuolyne užaugęs Shifu Shi Yanzi į Jungtinę Karalystę atvyko savo kovos menų patirtimi bei filosofija pasidalinti su vakarų pasaulio gyventojais. Šiandien Laidoje „Žvilgsnis į Kiniją“ su vienuoliu kalbėsimės apie Šaolino vienuolyną bei jo gyvenimą Anglijoje.

Ušu (kin. Wu Shu) – kinų kovos menas, kurį versdami pažodžiui, gauname tokią sąvoką: „Menas sustabdyti ietį arba didelį (galingą) ginklą“, vadinasi, kovos menai nuo seno buvo traktuojami kaip disciplina, skirta pasipriešinti karo menui. Apie šią, gilias istorines šaknis turinčią sistemą papasakojo Lietuvos tradicinio ušu asociacijos įkūrėjas ir treneris Tomas Lapinskas, turėjęs galimybę kovos menų subtilybių mokytis ir pačiame Šaoline iš gerbiamų ušu meistrų.

„Man kelionės visada yra nuotykis, naujų veidų, žmonių, kultūrų, skonių ir visa ko naujo atradimas“, – sako Arūnas Baliukonis, keliautojas, verslininkas ir ušu kovos meno propaguotojas, neseniai grįžęs su sūnumi iš mėnesio kelionės po Kiniją.

Meditavimas sėdint (kin.: Zuo Chan 坐禅, jap.: Za Zen) – viena pagrindinių Čan budizmo (kin.: Chan 禅) praktikų. Pirmojo Čan patriarcho Bodhidharmos (kin.: Pu Ti Da Mo 菩提達摩) pavyzdžiu dažnai praktikuojama nusisukus į sieną – vadinamoji sienos kontempliacija (kin.: Bi Guan 壁觀). Skirtingai nuo tradicinės budistinės meditacijos, kurios tikslas yra prašviesėjimas (kin.: Wu 悟)...

Trys religijos (kin.: San Jiao 三教) – tai trys įtakingiausi Kinijos religiniai mokymai – Daosizmas, Budizmas ir Konfucianizmas, o devyniomis pagrindinėmis mąstymo mokyklomis (kin.: Jiu Liu 九流) tuo metu buvo laikomi: Konfucianizmas (kin.: Ru Jia 儒家), Daosizmas (kin.: Dao Jia 道家), Legizmas (kin.: Fa Jia 法 家), In ir Jang mokykla (kin.: Yin Yang Jia 陰陽家), Logikai (kin.: Ming Jia 名家), Mo Dzi (kin.: Mo Zi 墨子) pasekėjai (kin.: Mo Jia 墨家)...

Tradiciniu kinų kovos menu ušu nūnai domisi ne tik jauni Rytų sporto rūšių gerbėjai, bet ir žmonės, persiritę per keturiasdešimt. Tikima, jog tai veiksminga profilaktika ligų, o jos po keturiasdešimties ima pulti žmogų, jeigu šis nuolat jaudinasi, mažai juda, persivalgo ir t.t. Televizijos laidose dabar dažnai pasakojama, jog ušu, paskelbtas Kinijoje nacionaliniu sportu, mėgstamas ir darbininkų, ir valstiečių, ir intiligentų, ir moksleivių, ir vaikų. Todėl daugelis klaidingai mano, jog kinų ušu tėra paprasčiausi higieninės gimnastikos kompleksai, kiti ušu laiko karatė kinų variantu.
Meistras Čen Ši Čao gimė 1948 m. rugsėjo 20 d. Henano provincijoje. Būdamas paauglys atkeliavo į Šaolino vienuolyną ir tapo vieno žymiausių budizmo ir tradicinės kinų medicinos žinovų Šaolino abato Ši De Čan mokiniu. Šaolino vienuolyne studijavo Šaolino mediciną ir kovos meną. Tapo vieno žymiausio XX a. Šaolino vienuolio – kovotojo Ši De Gen vyriausiojo mokinio Jang Gui Vu pasekėju.

„Lietuvoje dabar yra sveikatingumo bumas. Kai kas nors skundžiasi, kad neranda sveiko maisto, mes kartais atsakome, geriau parodykite, kur nesveiko nusipirkti, – juokauja Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas. – Smagu, kad pas mus yra fizinės kultūros mada. Atsiranda labai daug dalykų, kuriais žmonės gali užsiimti, bet toje visoje gausoje taidzi paskęsta. Tai nėra „fast foodas“, o senovinė, pakankamai sudėtinga kinų filosofija, pasaulėžiūra.“

 

Puslapiai