Trys nuodai

Remiantis konfucianizmu tušti skundai yra žmogaus prigimties apraiška ir žmonės nieko negali su jais padaryti. Tačiau budizme mes matome tai visiškai kitaip. Budizmas tvirtina, kad mes galime atsikratyti trijų nuodų – godumo, pykčio ir tuščių skundų. Kvaila manyti, kad žmogus negali atsikratyti savo ydų ir argumentuoti tuo, kad jos yra neatsiejama jo prigimties dalis. Neatsikratę ydų mes nepažengsime mūsų mene. Kiekviena esybė apdovanota išmintimi ir kvailumu. Jeigu meistras gaminantis lankus nežino savo amato paslapčių, jo negalima vadinti meistru. Tačiau jeigu jis visuomet stengiasi pagerinti savo meistriškumą, jis pasiekia tobulumo. Be praktikos neįmanoma tapti meistru. Tai būdinga ne tik lankų ir kardų gamybai, bet ir kitiems amatams. Jau nekalbant apie budizmo, konfucianizmo ir daosizmo studijas. Nežinojimą galima įveikti, jeigu kryptingai ir užsispyrusiai mokytis. Tas, kuris nesuvaldė savo prigimtinio kvailumo, niekuomet netaps išmintingas. Jeigu jūs kryptingai praktikuosite, jūs perprasite savo meno išmintingumą. Taip žmogus gali būti kvailas, tačiau jei jis užsispyrusiai mokosi, jo kvailumas išnyksta, o jo vietoje atsiranda išmintis. Kelias (kin.: Dao 道, jap.: Do 道 ) apima visas esybes, todėl perpratę vieną dalyką jūs įvaldote visus likusius. Kai kurie žmonės tvirtina, kad pasiekus tobulumo kokiame nors viename kelyje, žmogus tampa visu kelių meistru. Nors būdamas išminčius jis gali pavyzdžiui nemokėti jodinėti arkliu. Iš tikrųjų, tokiuose svarstymuose yra dalis tiesos. Tačiau mes neturime pamiršti, kad visos realybės apraiškos turi du aspektus. Viskas čia nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Pirmas aspektas – tai technika, antras – tai principas. Tas kas žino principą gali būti neįvaldęs meno, tačiau visgi turėti dalinį jo esmės suvokimą. Taip, žmogus gali būti geras jojikas, tačiau gali nemokėti priversti žirgo paklusti. Jis gali žinoti kaip reikia elgtis su žirgu, bet blogai suderinti savo ketinimus su žirgo ketinimais. Jeigu jūs sugebate surasti harmoniją su žirgu, jis visuomet jūsų klausys. Papildydami nepriekaištingą techniką principo suvokimu jūs tampate nepriekaištingas ir tuomet jojimo mene niekas jums neprilygs. Skulptorius kuria kūrinį rėžtuku, tačiau patį rėžtuką pagamino kalvis. Skulptorius žino geras ar blogas jo rėžtukas, ar galima šiuo rėžtuku apdirbti medį ar tik bambuką. Tačiau tik vienintelis kalvis gali pasakyti kuo skiriasi rėžtuko medžiui ir rėžtuko bambukui gamybos procesai. Tokiu būdu kalvis žino principą, o skulptorius techniką. Žmogui, kuris įvaldė techniką ir perprato principą nėra lygių.  

Takuanas Soho (jap.: Takuan Soho 沢庵宗彭, 1573–1645)

„Nesupančiotas protas“ (jap. 不動智神妙録 Fudochi Shinmyoroku)

kategorija: