Šaolino freskos

xix-a.-freska-saolino-vienuolyne-valdininko-garbei-surengtos-vienuoliu-usu-varzybos_2.jpg

Vienas iš Šaolino vienuolyno kovos meno (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林寺武功) liudininkų – tapybos pavyzdžiai, išlikę „Baltųjų aprangų salėje“ (kin.: Bai Yi Dian 白衣殿), esančioje rytuose nuo „Tūkstančio Budų salės“ (kin.: Qian Fo Dian 千佛殿). Pietinėje ir šiaurinėje „Baltųjų aprangų salės“ sienose nutapytose freskose vaizduojami Šaolino vienuoliai, kovojantys ginklais ir be jų. Šios freskos (kin.: Bi Hua  壁畫) yra gyvas įvairių senųjų Šaolino vienuolyno kovos būdų (kin.: Shao Lin Quan Fa 少林拳法) liudininkas. Visos freskos buvo nutapytos vėlyvosios Cing (kin.: Qing Chao 清朝, 1644–1912) dinastijos laikotarpiu (XIX a.) nežinomų liaudies menininkų.

Šiaurinėje sienoje vaizduojama Šaolino vienuolyno inspekcija (iš viso šešiolika porų kovojančių vienuolių ir reginį stebintys valdininkai), kuomet Cing dinastijos ministras Lin Cing (kin.: Lin Qing 麟慶, 1791 – 1846) viešėdamas vienuolyne (1824 m. kovo mėn) įkalbėjo Šaolino vienuolius pademonstruoti savo kovos meną. Tuo metu UŠU praktika liaudyje buvo uždrausta, todėl vienuoliai tiksliai nežinodami kaip valdžia reaguos į tai, kad vienuolyne toliau tęsiamos kovos meno treniruotės dėl viso pikto tai slėpė, bet atsakyti aukštam valdininkui bei kovos meno gerbėjui negalėjo. Grįžęs į rūmus Lin Cing raportavo, kad vienuolyne jokių antimadžiūriškų nuotaikų nėra, o vienuoliai su kaupu pateisina legendinės kovos meno buveinės vardą. Šaolino vienuolynas ne tik nebuvo nubaustas, bet ir oficialiai gavo teisę tęsti UŠU (kin.: 武術) užsiėmimus.

saolino-vienuolis-ir-usu-mokytojas-dzan-dziu-desineje-ir-vienuolis-dzi-cing-kaireje.jpg

Nedaug kas žino, kad šiaurinės sienos centre yra vaizduojamas vienu metu su trimis priešininkais kovojantis žymusis Šaolino vienuolis ir UŠU mokytojas Džan Dziu (kin.: Zhan Ju 湛举). Jis praktikavo Šaolino kovos meno stilių, vadintą „Šešių krypčių metodo kumščiu” (kin.: Liu He Ba Fa Quan 六合把法拳). Šis unikalus Šaolino vienuolyno UŠU stilius išliko iki mūsų dienų ir šiandien yra laikomas Šaolino vienuolyno budistinės tradicijos dalimi (kin.: Shao Lin Chuan Tong 少林傳統).

Spėjama, kad šiaurinėje freskoje vaizduojamas dar vienas žymus Šaolino vienuolis – tai vienas iš mokytoją Džan Dziu puolančiųjų priešininkų – vienuolis vardu Dzi Cing (kin.: Ji Qing. Jo pasaulietinis vardas Vu Gu Lun (kin.: Wu Gu Lun) (atėjo į Šaolino vienuolyną 1831 m.). Jis kartu su savo mokytoju Džan Mo (kin.: Zhan Mo) tapo paskutiniais vienuoliais – kovotojais, išlaikiusiais Šaolino kovos meno egzaminą, nugalėjusiais 18 vienuolių ir prasiskynusiais kelią į vienuolyno „Kalnų vartus“ (kin.: Shan Men 山門). Po tokio egzamino galima buvo palikti vienuolyną išsaugant Šaolino vienuolio – kovotojo vardą.

pietines-baltuju-aprangu-sales-sienos-fragmentas-.jpg

Pietinėje sienoje vaizduojami Šaolino vienuolyno vienuoliai – kovotojai (kin.: Wu Seng 武僧) prižiūrimi mokytojų kovojantys tuščiomis rankomis ir ginklais (iš viso 15 porų vienuolių).

pietines-baltuju-aprangu-sales-sienos-fragmentas-2_0.jpg

Galinėje „Baltų aprangų salės“ (dar vadinamos „Guan In sale“ kin.: Guan Yin Dian 觀音殿) sienoje yra dvi freskų grupės: šiaurinėje jos dalyje vaizduojama legenda apie tai,  kaip trylika Šaolino vienuolių išgelbėjo antrąjį Tang dinastijos (kin.: Tang Chao 唐朝, 618-907) imperatorių Li Ši Min (kin.:  Li Shi Min 李世民, 599 – 649).

valdovas-kimnara.jpg

Antrojoje – pietinėje vaizduojamas pasakojimas apie tai kaip Šaolino vienuolių – kovotojų globėjas, „Dangiškasis muzikantas“ (budistinės mitologijos personažas) Valdovas Kimnara (kin.: Jin Na Luo Wang 紧那罗王) nugalėjo „Raudonosios kariaunos“ arba „Raudonųjų raiščių“ (kin.: Hong Jin 紅巾) būrius vėlyvosios Juan dinastijos (kin.: Yuan Chao 元朝, 1271–1368) valdymo metu.

Rytinėse šiaurinės ir pietinės sienų dalyse nutapytos freskos vaizduojančios Bodhisatvą Ven Šu (skt.: Manjusri Bodhisattva,  kin.: Wen Shu Shi Li Pu Sa 文殊師利菩薩) jojantį ant žalio liūto ir Bodhisatvą Pu Sian (skt.: Samantha Bhadra Bodhisattva kin.: Pu Xian Pu Sa 普賢菩薩), jojantį ant balto dramblio. Pietinėje ir šiaurinėje altoriaus sienoje vaizduojami du įžymūs archatai (skt. Arhat.: kin.: A Luo Han 阿羅漢 ): pirmasis tramdantis drakoną, antrasis – sėdintis raitas ant tigro.

Šios freskos yra svarbus Šaolino vienuolyno UŠU, architektūros, istorijos ir legendų šaltinis, išlikęs po lemtingojo 1928 m. gaisro. Tačiau meniniu požiūriu gerokai vertingesnės yra 500 arhatų (kin.: Wu Bai Luo Han 五百罗漢) freskos, nutapytos „1000 Budų salės” (kin.: Qian Fo Dian 千佛殿) sienose.

1000-budu-sales-sienose-nutapyti-arhatai.jpg

© Shaolin.lt Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją be sutikimo draudžiama ir saugoma įstatymo.

kategorija: