Šaolino „Sprogstamieji smūgiai“ (kin.: Pao Chui 炮捶, Pao Quan 炮拳 arba Pao Chui Quan  炮捶拳) – vienas iš Šaolino kovos meno (kin. : Shao Lin Wu Gong 少林武功) stilių. Šio UŠU (kin.: Wu Shu 武術) stiliaus istorija siekia gilia senovę. Pasak legendos, trylika Šaolino vienuolių išgelbėjo nuo persekiojimo būsimąjį antrąjį Tang dinastijos (kin.: Tang Chao 唐朝, 618–907) imperatorių Li Ši Min (kin.: Li Shi Min 李世民, 599 – 649). Kai pastarasis 627 m. atsisėdo į imperatoriaus sostą ir tapo antruoju Tang dinastijos imperatoriumi Tang Tai Dzung (kin.: Tang Tai Zong 唐太宗), nedelsiant išleido įsaką, pagal kurį šiems trylikai vienuolių buvo suteikti garbingi „imperatoriaus mokytojų“ titulai. Li Ši Min asmeniškai atvyko dalyvauti jo garbei surengtose vienuolių UŠU varžybose, beje, didžiausią susižavėjimą imperatoriui bei gausiai jo palydai paliko vyriausias Šaolino kovos menų mokytojas Sien Dzung (kin.: Xian Zong) kaip tik ir pademonstravęs „Sprogstamųjų smūgių“ techniką.

Senieji Pao Ciuan kovos meno kompleksai paplito po visą Kiniją ir tapo itin populiarūs. Ilgainiui pirminė judesių forma išgyveno ganėtinai žymius pakitimus, dėl to Pao Ciuan kovinių veiksmų kompleksuose (kin.: Tao Lu 套路), žinomuose skirtinguose Kinijos kampeliuose, atsirado daug neatitikimų ir net prieštaravimų. Norint juos pašalinti, bei grįžti prie pirminio judesių tikslumo, stiliaus originalumo, kinų UŠU tyrinėtojai 1982 m. kreipėsi pagalbos į Šaolino vienuolius. Po pokalbių su vienuoliais ir kartu surengtų diskusijų bei užsiėmimų buvo atlikta daugybė vertingų pataisymų ir sužinota įvairių „Sprogstamųjų smūgių“ aspektų niuansų. Atsižvelgus į visus juos buvo atkurtas artimiausias pirmtakui kovinių veiksmų kompleksas.