UŠU kodas

Išsamiau vakarų pasaulis su kinų kovos menais susipažino prieš porą dešimtmečių. Išleista begalė kinų kovos menų vadovų ir istorijos aprašų, sukurta daugybė įvairiausių UŠU (kin.: Wu Shu 武術) stilių klubų. Tikėtina, kad netrukus sportinis UŠU įžengs ir į pasaulio Olimpinių žaidynių areną. Atrodytų kokios gi čia galėtų būti paslaptys? Tačiau visgi slaptoji UŠU dalis ne daugelio liko ne tik nesuprasta bet net ir neįžvelgta. Kaip bebūtų keista nuo pat pirmųjų vakarietiškų bandymų suvokti kinų kovos menus ne daug kas bepasikeitė. Be abejo tie procesai kurie prasidėjo prieš keletą dešimtmečių šiandien įgavo dar didesnį pagreitį, UŠU buvo dar labiau komercializuota, pavirto masine pramoga, klubai bei organizacijos įgavo aiškią struktūrą ir hierarchiją, išugdė savo pasekėjus ir daugybės varžybų nugalėtojus. Tie patys klubai skyla į naujus klubus, kurie dažniausiai pretenduoja į „geriausių“ titulą ir pan. Tačiau tikroji UŠU paslaptis taip ir lieka paslaptimi.

Daug kas keičiasi ir pačioje Kinijoje – net žymusis Šaolino vienuolynas (kin.: Shao Lin Si 少林拳) šiandien galutinai pavirto muziejumi po atviru dangum, pramogų centru bei didžiulių mastų verslo planu. Daugelis kovos meno meistrų paliko vienuolyną ir tęsia tradicijas mažytėse pusiau uždaruose mokyklose. Jaunųjų vienuolių idealai nebe Dzi Na Luo (kin.: Jin Na Luo 紧那罗) ir Bodhidharma (kin.: Pu Ti Da Mo 菩提達摩), o Honkongo kino aktoriai. Tokią duoklę tenka mokėti įstojant į „materialų pasaulį“, kur prarandama daugelis dvasinių tradicijų.

Taigi, kokia gi gali būti paslaptis? Juk šiandien visame pasaulyje atidaryta tūkstančiai UŠU – Kung Fu (kin.: Gong Fu 功夫) klubų, leidžiami mokomieji filmai bei metodiniai nurodymai, įvairiausio lygio instruktoriai rengia masinius seminarus, po visą pasauli išsivažinėjo „Šaolino vienuoliai“, rengiantys pasirodymus koncertų salėse, rengiantys greitus apmokymus ir suteikiantys įvairiausius diplomus. Šiandien bet koks „slaptas“ veiksmų kompleksas išsamiai nupieštas ir detaliai paaiškintas – užtenka tik įsigyti metodinę medžiagą. Atrodytų, kad viskas seniausiai jau atskleista, užtenka tik prisijungti prie vieno iš tokių klubų ir „visos paslaptys“ kažkada bus perduotos tau.

Tačiau mažai kas nutuokia, kad išorinis prieinamumas sukurtas tyčia būtent tam, kad tikroji tradicija būtų išsaugota paslaptyje. Beje, ne tik šiandien, kinų UŠU visada turėjo dvi puses. Pirmoji – išorinė, egzotiška, su kuria susipažinti gali bet kas, patenkinti savo smalsumą ir net tapti „meistru“. Tačiau šalia visuomet buvo ir labai uždara, vidinė, ezoterinė tradicija, kur iš tiktųjų visada egzistavo ir iki šiol gyvuoja paslaptys, kurios yra perduodamos nedidelėse adeptų grupėse, išimtinai tiesiogiai mokytojo tradicijos tęsėjams. Toks „užslėptos tiesos“ mechanizmas susiklostė dar VI-XI a., net ne kovos menuose, o budizme (kin.: Fo 佛), daosizme (kin.: Dao 道) ir kai kuriuose kituose Kinijos dvasiniuose mokymuose.

Daugelis mano, kad UŠU paslaptys glūdi tik slaptose kovos technikose, kurios beje iš tiktųjų egzistuoja. Tačiau jos nėra pagrindinė siekiamybė – pagrindinė paslaptis slypi ypatingame sąmonės ugdymo procese, ir vidinių galimybių lavinime. Iki šiol tokios paslaptys perduodamos nedidelėse uždarose mokyklose, suvienytose sistemoje – „mokinių mokytojuje brolijoje“ (kin.: Shi Xiong Di 師兄弟).

Slapta tradicija negali būti masinė, tačiau juk prie jos nori prisišlieti tūkstančiai žmonių, toks kiekis norinčiųjų perprasti kinų mediciną, meditaciją, vidines praktikas ir kitus kinų menus buvo jau prieš daugybę amžių. Taigi ką daryti? Stengtis neprisileisti smalsaujančiųjų? Tačiau tai vargu ar įmanoma esant tokiam dideliam norinčiųjų skaičiui. Tačiau yra gerokai efektyvesnis mechanizmas: suteikti šiai žmonių kategorijai savotišką aikštelę, kurioje jie jaustųsi komfortiškai ir užsiimtų tuo, ką jie mano esant „tikrąja tradicija“ – kovos menų arba pavyzdžiui kinų tradicinės medicinos. Galų gale UŠU meistriškumo kelias labai sudėtingas, ilgas, reikalauja visiško savo psichikos pertvarkymo, o neretai ir gyvenimo būdo. Mažai kas yra pasiryžęs tai daryti, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kur lieka vis mažiau ir mažiau laiko apmąstymams ir dvasinėms praktikoms.

Kiniška tradicija, taip pat ir kovos menų tradicija, sukurta ganėtinai sudėtingai. Pastaruosius penkis amžius norėdama išsaugoti mistinę vidinę sudedamąją ji sukūrė labai galingą „savisaugos“ ir išlikimo mechanizmą. Į išorinį pasaulį atiduodamas savotiškas surogatas, kuris labai panašus į tiesą. Tai gali būti, pavyzdžiui, kai kurie kovos meno judesių kompleksai, iš dalies publikuoti traktatai, smarkiai transformuoti treniruočių metodai arba užsiėmimų (pavyzdžiui, sportinis arba šiuolaikinis gimnastinis UŠU). Tuo pat metu visa tai atskirai toli gražu nėra netiesa. Pavyzdžiui, Šaolin Ciuan (kin.: Shao Lin Quan 少林拳) arba Tai Dzi Ciuan (kin.: Tai Ji Quan 太極拳) kompleksai – tai dažniausiai būna tradiciniai kompleksai. Tačiau pats mokymas iki galo niekuomet nėra atskleidžiamas, taip pat kaip ir visa paruošimo metodika, ir pats svarbiausias – sąmonės „nukreipimas“ vieno ar kito stiliaus į tam tikrą pasaulio suvokimo lygmenį.

Tuomet šios išorinės formos – veiksmų kompleksai, knygos – daugelio suvokiamos kaip pagrindinė esmė. Aplink juos kuriama ištisa nauja kultūra: naujos mokyklos ir klubai, kyla ginčai dėl vieno ar kito stiliaus „autentiškumo“, gimsta savi „meistrai“ ir „patriarchai“, kuriamos publikacijos ir filmuojami filmai. Tačiau tuo pat metu Mokymo esmė lieka neatskleista ir net  neužčiuopta. Taip susiformuoja „apgaulės terpė“, į kurią žengia daugybė smalsaujančiųjų. Dalis jų net tampa savotiškais zombiais dėl savo priklausomybės UŠU pasauliui ir karštai kovoja su „netikinčiais“, tvirtindami, kad būtent jų stilius arba mokykla – pati teisingiausia ir pan. Per šį etapą praeina daugybė neofitų ir galų gale tam tikra jų dalis vis tik prieina prie „tikrosios tradicijos“ vartų. Iš tikrųjų tai nėra ir taip blogai, kaip galėtų pasirodyti iš pradžių, dėl šio tradicijos išsaugojimo mechanizmo daugelis patenkina savo momentinius interesus ir ilgainiui atsisako šios idėjos, ir vidinis mokymas lieka nepaliestas.

Daugybė žmonių, atkeliaujančių į UŠU klubus, taip pat ir Kinijoje, kelia sau ganėtinai pragmatiškus tikslus: išmokti apsiginti, įgauti pasitikėjimą savo jėgomis, pagerinti sveikatą ar paprasčiausiai laimėti medalį varžybose. Kažkas siekia patenkinti savo ambicijas, kažkas pasijausti prisilietęs prie „dvasinių tradicijų“. Šis senovinis „tiesos paslėpimo“ mechanizmas maloniai visiems suteikia to, ko jie tikisi – ir jie lieka visiškai patenkinti, net neįtardami, kad yra „antrasis dugnas“, gerokai įdomesnis ir gilesnis.

Šiandien atsiranda daug formų, kurios yra adaptuotos šiuolaikinės epochos žmogui, pavyzdžiui, UŠU gimnastika, už to kartu slypi ir subtili apgavystė: žmonės ateina mokytis visos tradicijos kovos meno, o jiems suteikiama paprasčiausia gimnastika, tiesiog kitokio tipo ir kitokiomis aprangomis. Apgavystė gali išaiškėti labai negreitai – juk visa tai įprastai lydi galinga reklama.

Visgi, jei žmogus iš tiktųjų yra susidomėjęs ir nuoširdžiai dega noru suvokti UŠU esmę, tai šis vidinis pasaulis, vidinė brolija visuomet jam padės. Be abejo, daroma tai ne per reklamą, knygas ar masinius seminarus. Nors tradicija ir yra laikoma slapta, tačiau ji visgi nėra uždara. Atvirkščiai, ji atvira visiems, kam užteks kantrybės ir svarbiausia – gebėjimo nugalėti savo vidinį egoizmą. Tačiau tai labai ilgas kelias.

Šiandien stebina didieji kinų kovos meno meistrai ir tradicijos nešiotojai, kurie niekuomet neteisia ir net nediskutuoja to didžiulio reklaminio triukšmo, kuris vyksta aplink UŠU net ir pačioje Kinijoje. Matyt tai ir yra „tiesos slėpimas“ arba „tiesos išsaugojimas“ ir tai yra tradicijos nešiotojų paruošimo dalis.

Mūsų laikais ši „paslėptos tiesos“ tradicija pasireiškia dar efektyviau. Pavyzdžiui, jei užsienietis nori perprasti Šaolin Ciuan arba Tai Dzi Ciuan paslaptis, Kinija savo ruožtu yra visuomet pasiruošusi už tam tikrą mokestį suteikti instruktorius, priimti delegaciją, parduoti videofilmus, surengti seminarą, atestaciją ir pan. Daugeliu atveju tai nėra tiesioginė apgavystė, yra tik paprasčiausias tradicinis „tiesos apie svarbiausią esmę nepasakymas iki galo“. Tai yra „Tiesos išsaugojimo“ mechanizmo dalis. Vargiai galima įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, tradicinės Šaolin Ciuan mokyklos mokytojas galėtų vykti į užsienį surengti masinį seminarą, kurio metu mokytų žmones, daugumos kurių jis visiškai nepažįsta. Iš tikrųjų turėtų prabėgti keletas metų prieš tai, kai mokytojas pradėtų iš tikrųjų rimtai su mokiniu bendrauti – juk jis turi suvokti, ar tu vertas to, kad tau perduotų tradiciją. Juk vien tam, kad išmokti kažkokį kovos meno veiksmų kompleksą arba gebėti dalyvauti „kontaktinėse kovose“ visiškai užtenka patyrusio instruktoriaus, o ne įšventinto mokytojo.

Dar viena UŠU tradicijos „įslaptinimo“ dalis – tyčinis mokyklos istorijos iškraipymas užrašuose. Šis tyčinis „istorijos pataisymas“ iki šiol itin populiarus Kinijoje. Juk visa tai, kas parašyta, gali perskaityti bet kas, o štai „tikroji istorija“ perduodama tik žodinės tradicijos pavidalu. Šios istorijos žinojimas, tikro mokytojų ir mokinių genealogijos bei priklausomybė vidiniam ratui ženklas. Beje, tai  byloja dar daugiau: tikrą daugelio UŠU stilių ir mokyklų istoriją sužinoti labai sudėtinga, tačiau tuo pat metu daugybėje knygų, dažniausiai parašytų už Kinijos ribų, dėstomi atviri prasimanymai ir gandai apie UŠU stilių raidos istoriją.

Mistinė kiniška tradicija – ganėtinai sudėtingas reiškinys, labai subtiliai surikiuotas. Ji pasakoja apie save lygiai tiek, kiek pati to nori. Ji niekuomet neleidžia parašyti savęs ar net išdėstyti pagrindų rašytine forma iki galo. Tikri UŠU meistrai publikuoja lygiai tiek kiek nori, kad masinė publika žinotų apie UŠU tradiciją. Niekas dar nėra publikavęs ir tikriausiai niekuomet nepublikuos tikro UŠU mokymo rašytiniu pavidalu. Juk viskas slypi išimtinai žodinio perdavimo tradicijoje, meistro – mokytojo pavidalo įkūnijime, mokinio viduje, ir tekstai čia vargu ar padės. Būtent todėl žymūs tradicijos nešiotojai paprasčiausiai atsisakydavo aprašyti savo metodus, kad neklaidintų žmonių iliuzija, kad taip galima perprasti UŠU.

Egzistuoja nuostabūs senoviniai traktatai, kuriuose iš tiktųjų pasakyta labai daug, tačiau daugelis nemoka jų skaityti. Juose egzistuoja ypatinga slapta kalba, kuomet po, atrodytų, beprasmiais žodžiais ir tuščiomis frazėmis slypi sudėtingiausių subtiliausio sąmonės sutelkimo arba vidinės energijos reguliavimo metodikų aprašymai. Šiuose tekstuose išdėstyta tiesa. Ir ją reikia bandyti apčiuopti. To reikia specialiai mokytis – studijuoti tam tikrų terminų ir išsireiškimų mistinę traktuotę (Beje, vertimai į užsienio kalbas čia vargu ar galėtų padėti). Būtina paprasčiausiai mokėti išskaityti vidinę šių tekstų prasmę, o tam, kad ją suvokti reikia ieškoti pašvęsto mokytojo. Ir vėl ratas užsidaro – tikras UŠU mokymas, pasirodo, yra perduodamas tik „iš širdies į širdį“, ne masinių treniruočių ar seminarų, o individualių pokalbių ir betarpiško bendravimo metu.

Be to, yra daugybė atvejų, kai žymūs kinų kovos meno mokytojai publikavo knygas, skirtas UŠU, kur tyčia pakeisdavo arba judesių tvarką, arba principų aprašymą. Juk jų supratimu knygas skaito tik tie, kurie nenori ieškoti mokytojo, tie, kurie nori suvokti tik išorinę šio dalyko pusę. Todėl su jais turėti reikalų beprasmiška.

Iki šiol UŠU paslaptis išlieka paslaptimi, ir net šiandien įšventintųjų ratas labai nedidelis. Yra tik atrodantis UŠU atvirumas ir prieinamumas. Iš tikrųjų visa tai, kas yra išorėje, – subtili neįšventintųjų apgaulė, natūraliai susikūrusi tam, kad nukreipti smalsaujančius nuo tikrosios UŠU tradicijos. Būtina išmokti skaityti UŠU kultūrą kaip ypatingos rūšies slaptą tekstą, kaip užšifruotą meistrų minčių knygą. Slapta UŠU tradicija pasakoja apie save tiek kiek ji pati nori, kad apie ją žinotų. „Aprašyti“ šią slaptą tradiciją arba sukurti kažkokią išbaigtą mokomąją priemonę šia tema tiesiog neįmanoma. Todėl net pačios geriausios knygos apie UŠU – tai ne tiek pasakojimas apie UŠU paslaptis, kiek apie tą šventą erdvę, kurioje šias paslaptis galima aptikti.

Vakarietiškos sanklodos protas paprasčiausiai atsisako suvokti kinų kovos menus kaip savarankišką kultūros reiškinį, kaip aukščiausios civilizacijos tvarkos reiškinį. Didžioji dalis tyrinėtojų pastebėdavo tik tai, kas turėjo analogų vakarietiškoje kultūroje, todėl UŠU ilgą laiką liko užkulisiuose. Geriausiu atveju kinų kovos menai vertinami kaip liaudies pramoga arba kaip įprastas karo amatas, senų senovėje nugrimzdęs į praeitį.

© Shaolin.lt Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją be sutikimo draudžiama ir saugoma įstatymo

kategorija: