Mandžiūrų valdininkų inspekcija Šaolino vienuolyne XIX a.

Istorija paliko mums įdomų atvejį, kurį užrašė mandžiūrų valdininkas Ling Cing (kin.: Lin Qing 麟慶, 1791 – 1846), kuris 1824 m. kovą buvo pasiųstas į inspekcinę kelionę, į Šaolino apylinkes. Atvykęs į vienuolyną valdininkas nuoširdžiai domėjosi, kuo užsiima vienuoliai, apie kuriuos sukurta tiek legendų. Tikėtina, kad be viso to jis turėjo ir kitą užduotį – įsitikinti wuseng‘ų (kovinių vienuolių) lojalumu. Pradžioje vienuoliai, sunerimę dėl nepažįstamo valdininko vizito, „atsisakė kalbėti apie kovos menus“. Tik po to, kai pastarasis patikino, kad jis atvyko su draugiškais ketinimais ir valdžia vienuolių UŠU praktikos nelaiko neteisėta, požiūris į jį kiek pasikeitė. Pasirodė, kad vienuoliai paprasčiausiai tiksliai nežinojo, kaip mandžiūrų administracija vertina UŠU praktiką, tačiau dėl viso pikto tai slėpė. Nuramintas vyriausias vienuolis, „kvatodamas, išrinko du tvirtus vienuolius ir liepė jiems surengti kovą priešais pagrindinę salę“. Demonstracija Ling Cing labai patiko, jis pastebėjo, kad wuseng‘ai turi „meškos jėgą, o [jų] kūnai [tvirti] lyg varpai“.

1849 m. buvo išliesta Lin Qing’o knyga – „Laukinių gulbių pėdsakai” (kin.: hongxue yinyuan tuji, 鴻雪因緣圖記). Trečiojo knygos dalyje jis aprašo savo vizitą į Šaolino vienuolyną ir savo įspūdžius apie Šaolino kovos meną.

Iliustracija iš Lin Qing‘o knygos kurioje vaizduojami Šaolino vienuoliai demonstruojantys kovos meną ir mandžiūrų valdininkai:

shaolin_0.jpg