Šaolino vienuolynas (kin.: Shao Lin Si 少林寺) – tai kinų budistų vienuolynas, dar vadinamas Čan budizmo (kin.: Chan 禅) bei to paties pavadinimo kovos meno (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林武功) lopšine. Pasak Dao Siuan (kin.: Dao Xuan 道宣 596-667) veikalo „Žymių vienuolių gyvenimų aprašymo tęsinys“ (kin.: Xu Gao Seng Chuan 续高僧传, 645), V a., perkopęs per Himalajų
Skaitykla
Turinys
Budizmo (kin.: Fo Jiao 佛教) filosofija niekuomet nevertino kokių nors kūno judesių kaip agresyvių, įžeidžiančių ar gynybinių. „Suteršta“ arba afektyvi, budistiniu požiūriu, gali būti tik proto būsena (ko pasekme tampa kūno judesys).Reikia pastebėti, kad budizmas raidos procese tyrė visas žmogiškos veiklos rūšis.
„Eilėse sakoma: brokato maiše saugomi 72 brangieji menai, saugomi jie Šaoline kaip didžiulė brangenybė. Aštuoniolika jų yra žymiųjų kovos meno traktatų vaisius. Kituose aštuoniolikoje išsamiai aprašyti gnklo valdymo metodai. Stebukilgi Ci (kin.: Qi 氣) paklusnumo metodai, tvirtumo ir lengvumo pratimai, sugriebimų metodai parašyti knygose vienuolių krauju, kurios kaip brangenybės saugomos brokato maiše.
Šiandien Šaolino vienuolynas (kin.: Shao Lin Si 少林寺) – tai didžiulis sakralinių statinių kompleksas, nors toli gražu ne visi jie atsatyti po grandiozinio 1928 metų gaisro. Dar XIX a. pabaigoje vienuolyno teritorijoje buvo daugiau nei penkiasdešimt įvairiausių statinių, tačiau šiandien atsatyta tik pusė jų. Rekonstrukcija atliekama daugiausia aukomis, kurios vertinamos kaip ypatingos budistinės dorovės apraiška.
Žymi kinų patarlė sako: „kovos menas gavo savo vardą iš vienuolyno, vienuolynas gavo šlovę iš kovos meno“ (kin.: Quan Yi Si Ming, Si Yi Wu Xian 拳以寺名,寺以武顯). Šaolino kovos menas (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林武功) – tradicinė kultūrinė sistema susiformavusi Sung Šan (kin.: Song Shan 嵩山) kalnų budistinėje kultūrinėje terpėje, paremta budistiniais tikėjimais ir yra Čan (kin.: Chan 禅) budistų mokyklos išminties atspindys.
Vienas iš Šaolino vienuolyno kovos meno (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林寺武功) liudininkų – tapybos pavyzdžiai, išlikę „Baltųjų aprangų salėje“ (kin.: Bai Yi Dian 白衣殿), esančioje rytuose nuo „Tūkstančio Budų salės“ (kin.: Qian Fo Dian 千佛殿). Pietinėje ir šiaurinėje „Baltųjų aprangų salės“ sienose nutapytose freskose vaizduojami Šaolino vienuoliai, kovojantys ginklais ir be jų.
Įtakoti Čanbudizmo idėjų, besitobulindami kovos menuose, skirtingų epochų Šaolino vienuoliai – kariai (wuseng) į treniruočių praktiką įtraukdavo specialius pratimus, skirtus pasinėrimui (į susikaupimo būseną) ir stabilizavimą (sąmonės).Knygoje „Slapti Šaolino kovos meno rečitatyvai“ sakoma: „Atlikdamas pratimus pasitelk „panirimą ir stabilizavimą“, tam, kad tavo prigimtis pasinertų į ramybės būseną,
Kinų dokumentinių filmų ciklas „Kung fu quest“. Veina šio ciklo dalis skirtos Šaolino vienuolyno kovos menų istorijai. Vienas iš vos keleto dokumentinių filmų apie Šaolino vienuolyną, kuriame nagrinėjamas tikras (autentiškas) Šaolino kovos meno palikimas, kalbinami žymiausi šiuolaikiniai Šaolino kovos menų atstovai.
Kovos menai toli gražu negimė vienuolynuose, kaip daugelis mano. Jų pradžia – kruvinuose kovos laukuose. Ir iš ten jie papuolė į vienuolynus, kur veikiami budizmo ir daosizmo įgavo aiškias formas, filosofinį pagrindą, virto pilnaverte žmogaus ugdymo sistema ir buvo vėl sugražinti į pasaulį.