„Klaidžiojimai Sung Šano (kin. Song Shan) kalnuose“ – toks vieno didžiojo IX a. kinų poeto Li Bai (kin. Li Bai, 701 – 762) eilėraščių pavadinimas. Kartą užklydęs į Sung Šano kalnus jis buvo taip pakerėtas ten gyvenusių žmonių moralinių žygdarbių, jog nusprendė ilgam apsigyventi šiuose kalnuose. Tai atsiskyrėlių ir magų, poetų ir dailininkų, kaligrafų ir kovos menų mokytojų buveinė. Šiandien žinoma keletas šimtų poemų, kurias paliko žymūs Kinijos žmonės, nuo imperatorių iki šiuolaikinių politinių veikėjų, kuriose aprašomas Sung Šano kalnų grožis.
Mianbi Damo Xia Yibajiu
Jiǔnián miànbì shì hé gōng?
Liáng Wèi shānhé xìng wèi qióng.
Mòdào xī lái wú zǔ yì,
Shǎolín chūnyǔ yòu qiūfēng.
Bodhidharma žvelgia į sieną
Devynis metus žvelgė į sieną
ką jis pasiekė?
Liang ir Vei valstybės klestėjo,
Nesakyk, kad jis nieko neatnešė
iš vakarų!
Šaolino vienuolynas
pavasario liūtys
rudens vėjai.
Japonų poetas, Dzen meistras Ikkiu (jap. Ikkyu, kin. Yi Xiu, 1394-1481)
Shaolin
Yún lín rù qīng cóng,
Chánfáng zuò xiāo shuǎng.
Chéng quán jié yú xí,
Gāo niǎo huàn cháng wǎng.
Wǒ wú yuán bào zī,
Màn yǒu zǐ xiá xiǎng.
Huíshǒu shān zhōng yún,
Língzhī rì yīng cháng.
Šaolinas
Dulksnotas kalnų upelis kliuksi
Čan praktika sustingo…
šalta.
Skaidrus pavasaris išvalo mano mintis,
Sklinda skriejančių paukščių čiulbėjimas
Sėdžiu be minčių…
lyg susisukusi pantera,
Apsivilkęs į purpurinį prietemos šerkšną…
apsigaubęs..
Žiūriu tiesiai į debesyse stūksantį kalną,
Skęstančios saulės didybę.
Kinų poetas Juan Haoven (kin. Yuan Haowen, 1190-1257)
