Žymi kinų patarlė sako: „kovos menas gavo savo vardą iš vienuolyno, vienuolynas gavo šlovę iš kovos meno“ (kin.: Quan Yi Si Ming, Si Yi Wu Xian 拳以寺名,寺以武顯). Šaolino kovos menas (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林武功) – tradicinė kultūrinė sistema susiformavusi Sung Šan (kin.: Song Shan 嵩山) kalnų budistinėje kultūrinėje terpėje, paremta budistiniais tikėjimais ir yra Čan (kin.: Chan 禅) budistų mokyklos išminties atspindys. Todėl sakoma, kad „kovos meno praktikos tikslas yra Čan suvokimas“ (kin.: Xue Quan De Mu Di Shi Wèi Le Xiu Chan 学拳的目的是为了修禅).
Praktikuojantieji Šaolino kovos meną tradiciškai turi peržengti tris stadijas. Pradžioje adeptas praktikuoja išorinę formą. Tarpinėje stadijoje jis patiria „sąmonės ir kumščio integraciją”, keisdamas tai, kas apčiuopiama, į tai kas, neapčiuopiama, taisykles paversdamas taisyklių nebuvimu, paklusdamas taisyklėms vėliau jų nebesilaiko ir neapčiuopdamas kontroliuoja priešininką. Aukščiausia Šaolino kovos meno pakopa – savo „širdies“ įsiklausimas, kova „širdyje“ vietoj kovos „formoje“.
Kertiniai Šaolino kovos menų principai
Kumštis smogia viena linija (kin.: Quan Da Yi Tiao Xian 拳打一条线) (t.y. Šaolino kovinių veiksmų kompleksai (kin.: Tao Lu 套路) atliekami tiesia linija. Veiksmai be apylankų. Trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų – tiesi linija).
Kumštis smogia ten kur gula jautis (kin.: Quan Da Wo Niu Zhi Di 拳打卧牛之地) (t.y. praktikai nereikia daug vietos)
Nepajudinamas ir judrus (kin.: Wen Gu Er Ling Huo 稳固而灵活)
Sulenktas ir nesulenktas, ištiestas ir neištiestas (kin.: Qu Er Bu Qu, Zhi Er Bu Zhi 屈而不屈, 直而不直) (t.y. smūgio metu ranka visiškai neištiesiama, bet ir nelieka per daug sulenkta)
Smogi priešui, neparodydamas formos, parodei formą – praleidai progą (kin.: Da Ren Bu Jian Xing, Jian Xing Fei Wei Neng 打人不见形, 见形非为能)
Ausys girdi aštuonias puses, akys mato šešias kryptis (kin.: Er Ting Ba Fang, Yan Guan Liu Lu耳听八方, 眼观六路)
Sukdamasis įeini, sukdamasis išeini (kin. 滚入滚出 Gun Ru, Gun Chu)
Eiliuotos Šaolino kovos meno taisyklės
Rankos kaip meteoritai, akys lyg žaibas (kin.: Shou Si Liu Xing, Yan Si Dian 手似流星,眼似电)
Kūnas panašus į drakoną, žingsniai turi „prilipti“ (kin.: Shen Ru Fu Long, Bu Yao Tie 身如浮龙, 步要贴)
Dvasia prisipildo, Ci panyra (kin.: Mi Shen Chong Pei, Qi Yao Chen 弥神充沛, 气要沉)
Jėga naudoti tinkamu laiku, meistriškumą reikia tobulinti (kin.: Jin Li Shun Bei, Gong Yi Chun 劲力顺便, 功艺纯)
Judėti kaip banga, būti ramybėje kaip kalnas (kin.: Dong Ru Tao, Jing Ru Yue 动如涛, 静如岳)
Keltis kaip beždžionė, kristi kaip šuo (kin.: Qi Ru Hou, Luo Ru Que 起如猴落如雀)
Stovėti kaip gervė, patvariai kaip pušis (kin.: Li Ru He, Zhan Ru Song 立如鹤, 站如松)
Suktis kaip ratas, susilenkti kaip lankas (kin.: Zhuan Ru Lun, Zhe Ru Gong转如轮, 折如弓)
Lengvas kaip lapas, sunkus kaip geležis (kin.: Qing Ru Ye, Zhong Ru Tie 轻如叶, 重如铁)
Neskubantis kaip erelis, veržlus kaip vėjas (kin.: Man Ru Ying, Kuai Ru Feng 慢如鹰, 快如风)
Šeši kovos meno hieroglifai:
Šaolino kovos menas apibūdinamas šešiais hieroglifais: praktika, atitikimas, drąsa, spartumas, įniršis ir tikrumas.
Praktika – reiškia tai, kad meistriškumas turi būti tobulas. Patarlėje sakoma „Kumštis smogia tūkstantį kartų, o liemuo juda natūraliai“. Atliekant veiksmus kumščiu būtina stengtis, kad esmės suvokimas viršytų suvokimo ribas, kad užgimtų gyvas manevringumas, vienoje pozicijoje atliekamas vienas veiksmas, puolime yra gynyba, gynyboje yra puolimas.
Atitikimas – Ci (kin.: Qi 氣) turi judėti atitikdamas veiksmą, gynyba turi būti derinama su puolimu taip padedant jėgai ir sekant forma, nereikia bandyti susidurti su visais artėjančiais veiksmais, vien tik iš keturių liang (kin.: Liang 市两, 1 liang – 50 g) galima išgauti tūkstantį dzin (kin.: Jin 市斤, 1 dzin – 500 g).
Drąsa – tai ryžtas. Atsirado proga – atakuoji be dvejonių.
Spartumas – tai greitis. Judėdamas tampi panašus į nubėgantį kiškį, meti žvilgsnį – lyg skrendanti gulbė.
Įniršis – reiškia tai, kad judesį turi lydėti jėga.
Tikrumas – tai reiškia, kad nereikia mokytis gražių tuščių judesių, veiksmas po veiksmo, forma po formos, jei ne smūgis, tai gynyba, tačiau gynyboje yra smūgis, smūgyje yra gynyba.
Ištraukos iš Šaolino UŠU meistro Cin Cing Feng (kin.: Qin Qing Feng 秦庆丰) knygos „Šaolino kovos menas“ (kin. : Shao Lin Quan Fa 少林拳法):
Kaip mokytis tradicinio Šaolino kovos meno
Mokytis tradicinio Šaolino kovos meno reikia kruopščiai analizuojant ir ilgai praktikuojant. Pradedančiųjų amžius, fizinės savybės, galimybės ir daugelis kitų veiksnių, be abejo, skiriasi, todėl prieš pradedant mokytis Šaolino kovos meno būtina tinkamai pasirinkti vieną iš kovos meno stilių, priklausomai nuo asmeninių savybių. Mokantis bazinių Šaolino kovos menų metodų vertėtų remtis šiais kriterijais: savarankiškas laipsniškas mokymasis, pastangos, tikrojo meistriškumo siekimas, teisinga mokymosi maniera.
Nuolatinis savarankiškas mokymasis
Nepriklausomai nuo to, ar mokotės savarankiškai, ar prižiūrint mokytojui – bet kokiu atveju būtina skirti ypatingą dėmesį pamatiniams pratimams Dzi Ben Gung (kin.: Ji Ben Gong 基本功), tik paklojus gerus pamatus galima greitai paaukštinti savo kovos technikos efektyvumą. Tradiciniame Šaolino kovos mene fiziniam vystimuisi keliami labai aukšti reikalavimai. Jei nebus būtino greičio, jėgos, vikrumo, lankstumo, ištvermės, negalima tikėtis judesių atlikimo kokybės ir technikos pritaikymo kovoje.
Todėl besimokant Šaolino kovos menų pradžioje daugiausiai dėmesio būtina skirti Dzi Ben Gung ir fiziniams pratimams, jie turi būti įvaldyti nepriekaištingai. Negalima nepaisyti pamatinių taisyklių. Rankų formos, žingsnių būdai, „stovėjimo stulpu“ (kin.: Zhuang Gong 樁功) praktika, smūgiai ir kiti veiksmai kumščiais (“nagais” ir pan.), alkūnėmis ir kojomis, taip pat įvairiausi balansavimo pratimai, šuoliai, kūlversčiai, sukamieji judesiai – visi jie yra svarbi Šaolino Dzi Ben Gung dalis, juos būtina kruopščiai įvaldyti sekant reikalavimus, formuojant teisingą judesio branduolį ir pastangų pojūtį, kad kiekvienas judesys atitiktų techninius reikalavimus, kad būtų suderinti rankų, akių, veiksmų korpusu metodai ir žingsniai. Po to kai pasiekiamas reikiamas Dzi Ben Gung meistriškumas, tuomet galima pereiti prie kovinių veiksmų kompleksų studijų.
Pasiekus reikiamą kovinių kompleksų tobulumą galima pradėti mokytis realių kovinių kombinacijų. Po to būtina imtis specialios realių kovinių veiksmų treniruotės, kad ilgainiui jūsų kovos meno technika virstu atitinkančia realios kovos reikalavimus.
Tradicinio Šaolino kovos meno treniruočių procesas atliekamas pagal šią schemą: bazinių savybių treniravimas – specialios technikos įvaldymas – kovos meno kompleksų mokymasis – realių kovinių veiksmų mokymasis (t.y. mokymais pritaikyti juos realioje kovoje) – realių kovinių veiksmų įvaldymas.
Pastangos
Trys či (kin.: Chi 市尺, 1 či – 33,333 cm ) ledo nesusiformuoja per vieną dieną (kin.: Bing Dong San Chi, Fei Yi Ri Zhi Han 冰冻三尺非一日之寒)
Tradicinio Šaolino kovos meno įvaldymas – ne vienos dienos reikalas, būtina nuožmiai praktikuotis ilgą laiką. Kovos meno patarlės sako: „kumštis smogia tūkstantį kartų, o veiksmų korpusu metodai natūralūs“, „meistriškumas tampa natūraliu po tūkstančio dienų“. Treniruotė negali būti paremta vien interesu, negalima „geisti aukštybių ir veržtis į tolius“. Daugelis UŠU (kin.: Wu Shu 武術) meistrų visą gyvenimą uoliai šlifavo kovos meną, vaikščiodavo, sėdėdavo, užmigdavo ir pabusdavo galvodami apie jį. Tačiau net su tokiu požiūriu į reikalą senatvėje jie manė, kad nepasiekė to, ką galėjo pasiekti. Kaip matome, kovos meno mokymasis reikalas nelengvas. Patarlė byloja: „kumščio per šimtą dienų neištobulinsi“. Praktikuojant būtinas pastovumas, tvirtumas, ilgalaikis užsispyrimas, negalima praktikuoti su didelėmis pertraukomis. Norint greičiau įvaldyti Šaolino kovos meną, būtina pradėti nuo bazinių pratimų, treniruotis kokybiškai, nesivaikant greito pasisekimo. Reikia iškart įgyti kritiško savęs vertinimo ir savikontrolės įprotį, kelti treniruočių suvokimo lygį. Net mokantis su mokytoju būtina save vertinti giežtai, visiškai atlikti judėjimo apkrovas, būtina „perleisti per save“ visus svarbius treniruotės aspektus ir mokytojo nurodymus, laiku vesti užrašus ir daryti išvadas, pasiekti pasitikėjimo ir tvirto įsiminimo. Tik keliant sau tokius reikalavimus kiekvieną dieną galima palaipsniui įvaldyti kovos meną. Be to treniruotės metu būtina rūpintis ne tik motyvacija, bet vietos bei laiko pasirinkimu. Treniruotis geriau ryte ir vakare. Protingas laiko ir vietos pasirinkimas gali padėti padidinti susidomėjimą, lyg būtum poezijoje aprašytuose arba paveiksluose nutapytuose rojaus kampelyje, kad treniruotė sukeltų džiaugsmą; taip pakeliama nuotaika, o ilgalaikės treniruotės galimos tik esant tinkamai nuotaikai.
Pradiniuose treniruočių etapuose labai dažnai kyla sunkumų, kažkas nepavyksta ir pan.. Nereikia manyti, jog tai treniruočių rezultatas. Būtina analizuoti treniruočių metu kylančias problemas, pasikasti iki jų ištakų, klausti patarimų specialistų ir patyrusius žmonių, imtis racionalių pastangų, kaip išspręsti šiuos klausimus. Per treniruotes būtina taisyti formas ir veiksmų metodus, racionaliai pasirinkti praktikos vietą ir laiką, ir iškilusios problemos uolių treniruočių metu ilgainiui būtinai išsispręs.
Tikrojo meistriškumo siekimas
Mokantis tradicinio Šaolino kovos meno būtina suvokti tai, kad neišvengiamai teks „valgyti kartulį“ (kin.: Chi Hu). Patarlė sako: „Pasipraktikavai vieną dieną, nepasipraktikavai kitą – praradai dešimt dienų“. Negalima treniruotis paskubomis „tempti rankomis ūglius norint pagreitinti jų augimą“, negalima nepaisyti reikalavimų.
Šaolino kovos meno praktika – tai kompleksinė proto ir kūno treniruotė, šlifavimo procesas turi būti tikras, įskaitant ir skausmą, kurį būtina patirti. Dzi Ben Gung treniruotė nuobodi ir varginanti, po jos maudžia liemenį ir skauda kojas. Kovinių veiksmų kompleksų, realių kovinių veiksmų ir tradicinio Šaolino kovos meno jėgos treniravimo būdai itin turtingi, jų negalima įvaldyti per trumpą laiką, norint pasiekti riekiamo efekto būtinas ilgas laiko tarpas. Mokantis kovos meno nėra „karališko kelio“, būtinas prakaitas ir laikas. Negalima nutraukti praktikos vasarą dėl karščio ar žiemą dėl šalčių. Ne veltui sakoma: „vasarą praktikuok tris karščių periodus, žiemą praktikuok tris šalčių periodus“.
Be viso to, mokantis vieno kovos meno, papildomai stebint ir susipažįstant su kitų kovos menų principais ir technikomis, analizuojant svetimą patirtį galia praturtinti savo mokėjimą, įgauti svetimų privalumų ir padindinti savo meistriškumą.
Teisinga mokymosi maniera
Mokytis tradicinių Šaolino kovos menų būtina nuoširdžiai, siekti nuoširdaus meistriškumo. Uoliai mokantis kiekvienos bazinės formos, rankų riešų pozicijų, veiksmų rankomis būdų, žingsnių formų ir jų būdų, korpuso judesių, žvilgsnio būdų, pusiausvyros pozicijų, šuoliai atliekami pagal reikalavimus, būtinas teisingas, tikras ir visiškas tradicinio kovos meno judesio, manieros ir realaus – kovinio pritaikymo suvokimas. Kai kurie pradedantieji siekia kuo greičiau suvokti kovinį judesių pritaikymą, po ko daugiau jų nebepraktikuoja. Todėl realioje kovoje judesius sunku pritaikyti, kas sąlygoja pralaimėjimą. Kiti pradedantieji nepraktikuoja Dzi Ben Gung ir tikslingai nepraktikuoja kovinio pritaikymo, o iškart bando įvaldyti sudėtingus veiksmus, dėl to jiems nepavyksta atlikti judesių teisingai. Toks mokymasis greita maniera vargu ar gali sąlygoti tikro meistriškumo atsiradimą. Ne veltui kovos meno patarlė sako: „treniruoji kumščius bet netreniruoji „kūno paruošimo pratimų“ (arba „pagalbinių pratimų“) – iki pat senatvės taip ir liksi tuščia vieta“.
Be to, pradedantiems negalima savo nuožiūra keisti kompleksų, įstatyti judesius iš kitų UŠU ar kitų kovos menų stilių siekiant, jog jūsų technika atrodytų išoriškai efektyviau. Būtina koncentruotis, ir patirti Gung Fu (meistriškumą), įvaldant tokią tradicinio Šaolino kovos meno ypatybę kuri apibūdinama kaip „veiksmas už veiksmo – forma, forma už formos – metodas, metodas už metodo – pritaikymas, kur, tiesa sakant, ir slypi jo konstrukcija ir specifinė maniera, po to atkaklių treniruočių metu kompleksai sujungiami į vieną techniką, taip gimsta kūno tvirtinimas ir judesio efektyvumas bei grožis.
Šaolino kovos meno puolimo esmė
Skirtingai nuo daugybės kitų UŠU stilių, viena iš aiškiausiai išreikštų šiaurės Šaolino UŠU ypatybių tai, jog jis nukreiptas į realią kovą. Kovoje naudojama atakuojantis veiksmų pobūdis (orientuojamasi į ataką), „griaunančios atakos formos ir taktiniai puolimo ir gynybos veiksmai, priešininkas dar tik pradeda puolimą - o aš jį jau aktyviai kontratakuoju. Šaolino patarlėje sakoma: „jis puola – aš puolu, jis traukiasi, o aš vis tiek puolu“, priešininkas pasiduoda dėl efektyvaus puolimo. Kai suvoksite, kad kovinė priešininko patirtis nepakankama arba jis nusileidžia, tokiuose atakos faktoriuose kaip greitis, jėga, psichologija, tuomet galima efektyviai atakuoti. Jei nesuvoki realios priešininko jėgos, taikai „atskiras formas“ ir „mažų formų junginius“, atitinkančius principą „parodyti į viršų, o smūgiuoti į apačią, sukelti triukšmą rytuose, o smūgiuoti iš vakarų“, kad ištirtum jo reakciją ir gynybos galimybes. Kai tik išsiaiškinai jo stiprias ir silpnas vietas, nedelsiant naudok „uraganinius“ smūgius, sumažindamas arba visiškai sunaikindamas jo gebėjimus kovoti. Toks priešininko psichologinės pusiausvyros ir taktinio pasiruošimo sunaikinimas netikėtais, greitais ir stipriais veiksmais ir veržliomis atakomis leidžia maksimaliai išvystyti puolimo aktyvumą. Tačiau būtina įvertinti, tai, kad tokio pobūdžio „netikėto užklupimo“ taktika gali ir nesuveikti prieš atskirus priešininkus, turinčius greitą reakciją ir gerą gynybą, kurie tokiu atveju galės sėkmingai kontratakuoti. Todėl aktyviai atakai būtinas teisingas apskaičiavimas, įvairialypės puolimo taktikos taikymas, būtina „pažinti save ir pažinti priešininką“, tuomet emocijose dominuos „šaltas protas“, pasitelkdami „pilnumo vengimą ir tuštumos sekimą, iškeliausi paskutinis, o pasieksi pirmas“.
© Shaolin.lt Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją be sutikimo draudžiama ir saugoma įstatymo.