„Eilėse sakoma: brokato maiše saugomi 72 brangieji menai, saugomi jie Šaoline kaip didžiulė brangenybė. Aštuoniolika jų yra žymiųjų kovos meno traktatų vaisius. Kituose aštuoniolikoje išsamiai aprašyti gnklo valdymo metodai. Stebukilgi Ci (kin.: Qi 氣) paklusnumo metodai, tvirtumo ir lengvumo pratimai, sugriebimų metodai parašyti knygose vienuolių krauju, kurios kaip brangenybės saugomos brokato maiše.
Šaolino kovos menai
Turinys
Budizmo (kin.: Fo Jiao 佛教) filosofija niekuomet nevertino kokių nors kūno judesių kaip agresyvių, įžeidžiančių ar gynybinių. „Suteršta“ arba afektyvi, budistiniu požiūriu, gali būti tik proto būsena (ko pasekme tampa kūno judesys).Reikia pastebėti, kad budizmas raidos procese tyrė visas žmogiškos veiklos rūšis.
Kovos menai toli gražu negimė vienuolynuose, kaip daugelis mano. Jų pradžia – kruvinuose kovos laukuose. Ir iš ten jie papuolė į vienuolynus, kur veikiami budizmo ir daosizmo įgavo aiškias formas, filosofinį pagrindą, virto pilnaverte žmogaus ugdymo sistema ir buvo vėl sugražinti į pasaulį.
Kinų dokumentinių filmų ciklas „Kung fu quest“. Veina šio ciklo dalis skirtos Šaolino vienuolyno kovos menų istorijai. Vienas iš vos keleto dokumentinių filmų apie Šaolino vienuolyną, kuriame nagrinėjamas tikras (autentiškas) Šaolino kovos meno palikimas, kalbinami žymiausi šiuolaikiniai Šaolino kovos menų atstovai.
Įtakoti Čanbudizmo idėjų, besitobulindami kovos menuose, skirtingų epochų Šaolino vienuoliai – kariai (wuseng) į treniruočių praktiką įtraukdavo specialius pratimus, skirtus pasinėrimui (į susikaupimo būseną) ir stabilizavimą (sąmonės).Knygoje „Slapti Šaolino kovos meno rečitatyvai“ sakoma: „Atlikdamas pratimus pasitelk „panirimą ir stabilizavimą“, tam, kad tavo prigimtis pasinertų į ramybės būseną,
Vienas iš Šaolino vienuolyno kovos meno (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林寺武功) liudininkų – tapybos pavyzdžiai, išlikę „Baltųjų aprangų salėje“ (kin.: Bai Yi Dian 白衣殿), esančioje rytuose nuo „Tūkstančio Budų salės“ (kin.: Qian Fo Dian 千佛殿). Pietinėje ir šiaurinėje „Baltųjų aprangų salės“ sienose nutapytose freskose vaizduojami Šaolino vienuoliai, kovojantys ginklais ir be jų.
Žymi kinų patarlė sako: „kovos menas gavo savo vardą iš vienuolyno, vienuolynas gavo šlovę iš kovos meno“ (kin.: Quan Yi Si Ming, Si Yi Wu Xian 拳以寺名,寺以武顯). Šaolino kovos menas (kin.: Shao Lin Wu Gong 少林武功) – tradicinė kultūrinė sistema susiformavusi Sung Šan (kin.: Song Shan 嵩山) kalnų budistinėje kultūrinėje terpėje, paremta budistiniais tikėjimais ir yra Čan (kin.: Chan 禅) budistų mokyklos išminties atspindys.
Kinija tikrai ne ta šalis, kurioje viskas vyksta taip, kaip suplanuota, be to ir keliavome su ne maža grupe. Nesu linkęs tikėti tokiais dalykais kaip likimas ar mistinės apraiškos, tačiau šįkart, matyt, be to neapsieita. Kelionės pradžioje, tik atvykę į Pekiną, kaip įprasta aplankėme…