Ant Vakarų ežero kranto netoli Guangdžou miesto Kinijoje stovi šventykla, skirta generolui Yue Fei. Viduje yra įspūdingas karžygio kapas, prie jo – suklupusio premjeo Qin Hui statula. Greta premjero žmona ir du rūmininkai. Tos figūros kriptoje besiilsintį generolą meldžia atleidimo. Bet nesulaukė jo atleidimo per beveik tūkstantį metų ir kiekvienas kinas...
Kinijos istorija
Turinys
„Jis nustatė ir teisingai suvienodino svorius ir matus, jis tvarko visų gyvų padarų būtį, jis iškelia į šviesą žmonių reikalus, jis sutaiko tėvą ir sūnų, jo šviesybės išmintis, artimo meilė ir teisingumas nušviečia dorybės idealą.“ (Pirmojo imperatoriaus įsakymu Šandongo (Shan Dong) provincijoje pastatytoje steloje padarytas įrašas, 219 m. pr. Kr.)
Kinija − daugiatautė šalis, kurioje gyvena 56 skirtingos tautinės grupės, todėl nenuostabu, kad Padangių valstybės gyventojų tikėjimai, papročiai, gyvenimo būdas, buitis ir pagaliau architektūra tokie skirtingi. Aprašyti kiekvienos šių grupių būsto bei gyvensenos ypatumus pradedant šiandien Vakarų tyrinėtojus ypač dominančios hakka nacionalinės grupės gyvenimu, Geltonosios upės slėnyje iki šiol įrengiamais požeminiais būstais ir baigiant miestų aukštuomenės namais, vienuolynais
Rytų civilizacijų kultūros pasiekimais mūsų šalyje imta domėtis jau senokai. Daug rytietiško stiliaus interjero elementų tapo neatsiejama kai kurių lietuvaičių būstų dalimi. Ne vienas iš jų skuba pasigirti, kad už savo gerbūvį ir sveikatą yra dėkingas senovės kinų dekoravimo menui Feng Shui. Tačiau tik nedaugelis jų gali didžiuotis būstu, kuris buvo sukurtas autentiško Feng Shui pagalba. Problema ta, jog daugelis tokio pobūdžio patarimų pasiekia mus visai ne iš rytų, o iš Vakarų.
Iki šiol Kinijos sostinė mūsų vaizduotėje dažniausiai keldavo asociacijas su imperatoriškojo „Uždraustojo miesto“ rūmų kompleksu, jo pietiniais vartais, ant kurių puikuojasi didžiulis pirmininko Mao paveikslas, komplekse esančia Tai miao šventykla („Protėvių pagerbimo šventykla“), Bei hai parku ir jo žymiąja „Baltąja pagoda“, Tian tan („Dangaus šventykla“) šventyklos kompleksu bei Tian an men („Dangiškosios ramybės vartai“) aikšte.
Kinų archeologai šalia pietvakariuose esančios Junnano provincijos Fu Xiano ežero dugne aptiko laiptuotą piramidę. Jos aukštis – 19 m, vieno pagrindo šono ilgis – 90 m. Paslaptingas statinys pastatytas iš akmens plytų ir jį sudaro penkeri laiptai. Dveji viršutiniai piramidės laiptai, pagaminti iš smiltainio, suirę. Kiti laiptai buvo pagaminti iš gerokai tvirtesnės medžiagos – klinties, todėl puikiai išsilaikė.
Vykdant vieną didžiausių Kinijos projektų − pasiruošimą 2008 m. olimpinėms žaidynėms Pekine buvo vykdoma daugybė statybų. Tačiau Pekinas – miestas su ilga istorija ir turtingu architektūriniu paveldu, todėl statybos daugeliu atveju vyko kartu su archeologiniais tyrinėjimais. Kinų archeologams pavyko aptikti ir išgelbėti dvi senovines šventyklas. Viena jų – daosistų vaisingumo deivės Songzi Niang Niang šventykla, pastatyta prieš penkis šimtmečius Mingų dinastijos valdymo metu (1368–1644.
