Kova dėl kung fu dvasios: Legendinėje Šaolino šventykloje kung fu meistrai susiduria su kintančiu Rytų dvikovų pasauliu. Meistras paskutinę dieną praleido susisupęs žmonos sudygsniuotu užklotu, o jo nelygus, švokščiantis kvėpavimas užpildė visą miegamojo kambario erdvę. Tą vėsią pavasario dieną į Janši (Yanshi) miestą Sungo(Song)kalnų papėdėje plūdo lankytojai pareikšti pagarbos mirteis patale gulinčiam Jang Gui Vu (Yang Guiwu)...
Skaitykla
Turinys
Pasak legendos 527 metais į Šiaurės Vei valstybės imperatoriaus Siaoveno rūmų menę įžengė keisčiausios išvaizdos žmogus. Įnirčio kupinas žvilgsnis, suvelti plaukai, suplyšę drapanos ir basos kojos, – taip Čanbudizmo tradicija nupasakoja pirmąjį šios budizmo pakraipos patriarchą Bodhidharmą.
Nagingas meistras nepalieka pėdsakų.Kas neišreiškiama žodžiais, neišsenka veiksme.Pasemsiu vandens ir mėnulis bus tavo rankoje. Prisiliesiu prie gėlių – aromatas persmelks tavo drabužius. Kai ieškai ugnies, randi ją kartu su dūmais. Kai semi vandenį iš šulinio kartu išsineši ir mėnulį. Dešimt metų negalėjau rasti kelio namo, o dabar pamiršau iš kur atėjęs. Upelio čiurlenimas naktį tampa garsesnis.Kalnų spalvos saulėlydį tampa ryškesnės.Ten kur neprasiskverbia nei šviesa, nei tamsa, visur tik puikus vaizdas. Aš visiškai nusinėriau savo odą. Liko vien tik tikroji esatis. Susitinku su juo, bet nežinau kas jis. Kalbu su juo, bet nežinau jo vardo.
Tradiciniai Šaolino UŠU stiliai išlikę iki mūsų dienų: Pagrindiniai paruošiamieji pratimai (kin.: Ji Ben Gong 基本功): Penkių žingsnių kumštis (kin.: Wu Bu Quan 五步拳)Nenugalimas kumštis (kin.: Wu Bai Quan 无败拳)Aštuoni lotoso kumščio žingsniai (kin.: Ba Bu Lian Hua Quan 八步莲花拳)Nenutrūkstantis kumštis (kin.: Lian Huan Quan 连环拳
Šalimais Šaolino vienuolyno (kin.: Shao Lin Si 少林寺) esantis akmeninis takas veda į Vu Žu (kin.: Wu Ru Feng 五乳峰) viršukalnę. Prieš keletą amžių imperatoriaus įsakymu čia buvo suręsti akmeniniai laiptai. Tai – šventas takas, viso budistų pasaulio įžymybė. Būtent šiuo taku VI a. pradžioje į šią „Penkių krūtų viršukalnę“ užkilo 28 – as budizmo patriarchas Bodhidharma
Šiandien tradicinių Šaolino UŠU stovėsenų praktika dažnai suvokiama visiškai neteisingai arba interpretuojama gerokai siauriau nei tikroji jų paskirtis. Stovėsenų praktika ilgus amžius buvo svarbi Šaolino kovos menų praktikos dalis. Ji laikoma pagrindu, be kurio daugelio kitų disciplinų aspektų neįmanoma suvokti, atlikti teisingai ar pasiekti kovinių gebėjimų.
Vaikų – vienuolių auklėjimo tradicija ir specialių vaikų grupių kurimas Šaolino vienuolyne susiformavo XVII a. Pavyzdžiui, vienuolis Šu Žan (kin. Shu Ran) atkeliavo į vienuolyną būdamas septynerių metų, palikęs nuskurdusią šeimą. Jis praktikavo kovos meną naktimis, nes dienomis studijavo kanonus ir neužilgo tapo geriausiu vienuolyne „18 ginklų rūšių žinovu“
Kinų kovos menai – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų UŠU kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Ne veltui kovos meno meistrus lygindavo su veidrodžiu...
Išsamiau vakarų pasaulis su kinų kovos menais susipažino prieš porą dešimtmečių. Išleista begalė kinų kovos menų vadovų ir istorijos aprašų, sukurta daugybė įvairiausių UŠU (kin.: Wu Shu 武術) stilių klubų. Tikėtina, kad netrukus sportinis UŠU įžengs ir į pasaulio Olimpinių žaidynių areną. Atrodytų kokios gi čia galėtų būti paslaptys?
Žmogus, praktikuojantis Šaolino kovos meną turi siekti žvelgti į gyvenimą per Čan budistinę pasaulėžiūrą, būti laisvas nuo visų mums primestų mąstymo klišių ir savęs apgaudinėjimo. Todėl norėtųsi suburti žmones, nusiteikusius kurti, o ne griauti, norinčius prisiliesti prie tikrosios Šaolino tradicijos...
