Iki šiol Kinijos sostinė mūsų vaizduotėje dažniausiai keldavo asociacijas su imperatoriškojo „Uždraustojo miesto“ rūmų kompleksu, jo pietiniais vartais, ant kurių puikuojasi didžiulis pirmininko Mao paveikslas, komplekse esančia Tai miao šventykla („Protėvių pagerbimo šventykla“), Bei hai parku ir jo žymiąja „Baltąja pagoda“, Tian tan („Dangaus šventykla“) šventyklos kompleksu bei Tian an men („Dangiškosios ramybės vartai“) aikšte.
Skaitykla
Turinys
Hakka – (hakka kalba: Hak-ka; kin. Ke jia) viena Han (didžiausios Kinijos teritorijoje gyvenančios tautinės grupės) atšakų. Šiandien hakka bendruomenės paplitę Guangdong, Jiangxi ir Fujian provincijose, tačiau spėjama, kad jų protėviai į pietų Kinijos provincijas kadaise bus atkeliavę iš šiandieninės centrinės Kinijos teritorijos. Vienas ryškiausių hakka kultūros elementų, skiriančių juos nuo kitų „Vidurio valstybės“ tautų – unikali bei savita architektūra – tulou, kurios gausiausi pavyzdžiai šiandien tebestovi Fujian provincijos pietvakariuose, Wuyi Shan kalnuose.
Rytų civilizacijų kultūros pasiekimais mūsų šalyje imta domėtis jau senokai. Daug rytietiško stiliaus interjero elementų tapo neatsiejama kai kurių lietuvaičių būstų dalimi. Ne vienas iš jų skuba pasigirti, kad už savo gerbūvį ir sveikatą yra dėkingas senovės kinų dekoravimo menui Feng Shui. Tačiau tik nedaugelis jų gali didžiuotis būstu, kuris buvo sukurtas autentiško Feng Shui pagalba. Problema ta, jog daugelis tokio pobūdžio patarimų pasiekia mus visai ne iš rytų, o iš Vakarų.
Kinų architektūra šimtmečius diktavo madas daugelio Azijos šalių architektūros formoms ir pastatų konstrukcijoms. Struktūriniai kinų architektūros principai nesikeitė ilgą laiką, keitėsi tik dekoravimo detalės. Nuo Tangų dinastijos valdymo laikų (618–907) kinų architektūra darė itin didelę įtaką Japonijos, Korėjos ir Vietnamo architektūrinių stilių formavimuisi. Todėl nenuostabu, kad iš gausaus kinų kultūros paveldo architektūrai skiriama ypač svarbi vieta. Garsūs senovės
Kinija − daugiatautė šalis, kurioje gyvena 56 skirtingos tautinės grupės, todėl nenuostabu, kad Padangių valstybės gyventojų tikėjimai, papročiai, gyvenimo būdas, buitis ir pagaliau architektūra tokie skirtingi. Aprašyti kiekvienos šių grupių būsto bei gyvensenos ypatumus pradedant šiandien Vakarų tyrinėtojus ypač dominančios hakka nacionalinės grupės gyvenimu, Geltonosios upės slėnyje iki šiol įrengiamais požeminiais būstais ir baigiant miestų aukštuomenės namais, vienuolynais
Sakralinėje budistų architektūroje stupa simbolizuoja prašviesėjusį protą bei kelią į jo realizaciją. Tinkamiausias šio statinio apibūdinimas – “dvasinis monumentas”. Jis simbolizuoja Budos kūną, kalbą, tačiau labiausiai ? jo protą ir kiekvieną dalį, vedančią į prašviesėjimą. Kiekviena stupa laikoma gyvybės medžiu bei šventu reliktu. “Kai didis mokytojas miršta, jo kūno nebėra, bet norint materialiai įamžinti tai, kad jo protas lieka nepakitęs...
